Jei diena vėl prasidėjo raginimais žaibiškai numesti svorį, papildyti sąskaitą milijonais iš Nigerijos, pasididinti krūtis ar papildomai užsidirbti nieko neveikiant, regis, būsite prinokę ekonominiam kovos su “spemu” būdui.
Tais atvejais, kai iš “spemerių” vergovės nesugeba išlaisvinti net ir nuovokiausios šlamšto filtravimo programos, mėginti ištrūkti į laisvę galima paprasčiausiai išsiperkant. Taip, kaip siūlo naują kovos su el. paštu masiškai siuntinėjama nepageidaujama reklama būdą sumaniusi JAV bendrovė “Global Removal” (http://www.globalremoval.com). Jos vadovas, “elektroninio pašto industrijos veteranas”, prieš porą dešimtmečių karjerą bendrovėje “CompuServe” pradėjęs Tomas Jacksonas skelbiasi žinąs naują priešnuodžio nuo “spemo” receptą. Jis esąs iš tiesų veiksmingas, nes duoda naudą visoms trims su el. pašto laisvės problema susijusioms pusėms - “spemeriams”, paslaugos teikėjui (“Global Removal”) ir patiems vartotojams.
“Global Removal” siūlo išsipirkti savo el. pašto adresą iš “spemerių” duomenų bazių už vienkartinį 5 JAV dolerių mokestį. Skamba įtartinai? Neskubėkite. Žinoma, tas žmogus, kuris jums kažkada patarė niekada neprasidėti su “spemeriais”, buvo absoliučiai teisus. Tačiau “Global Removal” tvirtina veikianti tik kaip tarpininkė. Nors ir labai peršasi palyginimai su pavogtą automobilį už tam tikrą mokestį siūlančiais atgauti “geradariais”, motyvacinė schema iš pažiūros įtikinama. Sandorio mechanizmas toks: “spemerių” užkamuotas klientas mainais už savo el. pašto adreso išlaisvinimą sumoka “Global Removal” prašomus 5 dolerius. “Global Removal” praneša apie tai su ja bendradarbiaujantiems “spemerių” sindikatams. Šie visam laikui ištrina to žmogaus adresą iš savo sąrašų (žinoma, jeigu jis tenai yra). “Global Removal” už tai sumoka “spemeriams” 1 dolerį. Visi patenkinti: “spemeriai” - dėl to, kad daug uždirbo (už tūkstantį parduotų el. pašto adresų paprastai sumokami vos keli doleriai), “Global Removal” - kad pakankamai lieka už tarpininkavimą, klientai - kad sumažino “spemo” srautą arba jo beveik (o gal ir visiškai) nebegauna. Šiuo metu “Global Removal” tvirtina sudariusi bendradarbiavimo sutartis su vienomis didžiausių JAV el. pašto paslaugų kompanijų “Network America” ir “Interweb Hosting”, kurių klientai - “spemeriai” - kiekvieną dieną išsiunčia apie milijardą porcijų šlamšto į bet kuriame pasaulio kampelyje esantį kompiuterį. Kad išvengtų įtarimų, jog “išlaisvinimui” klientų atsiųsti adresai nepateks į kitų “spemerių” rankas, “Global Removal” teigia juos šifruojanti patikimais 128 bitų raktais. Sudarytas “nespeminimo” (The Do Not Spam List) sąrašas naudojant “Global Removal” sukurtą programą sulyginamas su “spemerių” duomenų bazėmis. Tai reiškia, kad su “Global Removal” bendradarbiauti sutikę neprašytos reklamos siuntinėtojai turi ją įsidiegti savo serveriuose ir leisti atlikti savo darbą - lyginant su užšifruotu klientų adresų sąrašu aptikti ir ištrinti “spemerių” turimus adresus.
Ekonominės kovos su “spemu” priemonės, jei tokių paslaugų teikėjams pavyktų įgyti vartotojų pasitikėjimą, gali nuveikti kur kas daugiau, nei visi lig šiol statyti teisiniai ir technologiniai kovos su “spemu” barjerai, kuriuos “spemeriai” nesunkiai įveikinėja perkeldami savo veiklą į “ofšorines”, tokią veiklą toleruojančias šalis, arba pasinaudodami efektyvesne programine įranga. Be to, “Global Removal” atkreipia dėmesį, kad su “spemu” reikia kovoti ne tada, kai jis jau išsiųstas, o dar iki to - tai yra, sudarant su “spemeriais” abiems pusėms naudingus susitarimus.
Štai ir priartėjome prie problemos esmės. Ar apskritai gali būti sudarinėjami kokie nors sandoriai su “spemeriais”? Žurnalas “Wired” šia tema kalbino kelių su “spemu” kovojančių organizacijų atstovus, kurios “Global Removal” vadina pačių “spemerių” išmone. Antai “SpamHouse” (http://www.spamhaus.org/removelists.html) kategoriškai tvirtina “spemerius” iš prigimties esant melagius ir apgavikus, o pasiūlymus už mokestį “išsibraukti iš sąrašų” - eiline afera.
Kita vertus, tie, kurie jau pakliuvo į neprašytos reklamos siuntėjų vergovę, gali nuspręsti išbandyti “Global Removal” paslaugas dėl tos paprastos priežasties, kad blogiau nebus. O jei pasirodys, kad išsipirkus laisvę siunčiamo šlamšto srautai atslūgs, argi 5 doleriai už tai pasirodys per brangu? Teliks tikėtis, kad laisvės kaina motyvuojant “paslaugos tobulinimu” ilgainiui nepradės dygti kaip ant mielių…
