Keliauju aš į Darbo biržą -
Gana jau veržti kelnių diržą.
Nors ir širdy jaučiuosi jaunas,
Bet niekur darbo nebegaunu.
O čia žmonių didžiausia masė:
Modestas, Janė, Petras, Stasė...
Žiū, darbdavys prie durų stovi -
Nuo jo priklauso mūs gerovė.
Vienam, kitam padavęs ranką,
Jis žmones tartum daiktus renkas.
Štai Janė tiks grindims išplauti,
O Petras - ąžuolą nupjauti...
Dar aš nežilas ir be ūsų.
Tai kuo gi jam naudingas būsiu?
Jis siūlo: "Saugosi anūką,
Jį patupdysi ant puoduko".
"Keliauk velniop, dosnusis pone,
Už tokią suteiktą malonę.
Geriau aš duonos plutą graušiu,
Bet vaiko kelnių tai neplausiu!"
Kęstutis Astrauskas, Raseinių r.
REKLAMA
