Šiaulietiška pasaka apie Kęstą, Vytą ir vieno jų mašinikę, o kito - bobikę
Sigitas STASAITIS
Kęsts i Vyts yr broliai, abu Petrauskai. Tik viens tur seną gendantį golfuką, o kits - nėščią žmonikę. Kai golfukui prakiura glušiarka, Kęsts mašiną atidavė į servisą. Užsirašė ant lapuka servisa telefoną numerį - mat jam liepė paskambint kitą dieną.
A Vytui kita nelaime - jis sužinoja, kad jo žmonikei gres persileidims, todė ją paguldė į ligoninę. Irgi užsirašė telefona numerį, kad paskambinęs paklaustų, kaip sveikatėlė - į ligoninę pas bobą vyrai gi nelaksto kas pusę valandos.
Ką dara Kęsts be golfiuka i Vyts be bobikės? Aišku, geria šalia pasidėję savo mobiliakus. Biški apspangę abudu užsinorėja paskambint, ale sumaišė raštelius su ligoninės į autoservisa numeriais. Žodžiu, Vyts skambin dėl bobas, galvodams, kad pataikė į ligoninę, nors atsiliep servisas.
- Čia Petrausks, - saka tiesiai. - Pas jumis vakar palikau saviškę. Tai va, noriu paklaust, kaip jos reikalai?
Servisa darbuotojs, galvodams, kad kalba ein apie Kęsta Petrauska mašiną, paaiškin:
- Žinai, bachuriuks, prastoki tava reikaliukai. Taviškei iškirmyję ne tik pats išmetima vamzdis, bet ir visa apačia aplink užpakalį.
Vyts biški pasimetęs:
- A tai ką, nieka nebegal padaryt?
- Ne, kodėl, - nuramin mašinų meistras, apie kurį Vyts galvoj, kad jis ginekologs. - Didžiausią skylikę iš apačios aplopėm, kur šalia mažesnė buva - visai užtaisėm. Jau gali atvažiuot pasiimti. Bet žinok, kad vis vien turėsi problemų, jai iš apačios tepalai vis vien varvės. Ypač kai didesniu greičiu pavarysi. Nu bet nieka nepadarysi - amžius, taviškė jau senė...
Vyts im žagsėt, o pažagsėjęs praded voznikalint:
- Kaip tai sena, maniškei da tik 24 metai...
Tada meistrs pasaka tai, nuo ko Kęsts trumpam prarand sąmonę. Vyts jį atičiuchin, į burną įpildams "Gubernijas" alaus, i klaus, ką tokį tas durnius leptelėja.
- Įsivaizduok, jis man ir saka: "A tu lochs? Lietuvoj 24 metų yr sena, ir visas tokias vadinas vienodai - "lupena". Pats pažiūrėk - apdaužyta, buferiai nukritę, spalva išblukus. O sėdynė kaip išgulėta! Galėtum bent sėdynę jos pasaugoti - atbėgęs neužsidrėbk visu svoriu, nes ji per vidurį jau plyšta! Ir iš apačios jai kažkas varva... O dar tas iškirmijęs išmetima vamzdis... Karoče. Taviškę užlopę mes čia su vyrais išbandėm visi pasikeisdami ant kiema. Nu, žinai, iš bėdos da pusė velnia. Kokius metelius - dvejus da galėsi ją drožti. O po to pasikeisi, kaip visi vyrai..."
Kęsts nutar, kad reik atsiimt mašiną ir brolį vežti atičiuchint rimčiau - prie ežera. Čiump telefoną, bet skambindams meistrui, aišku, pataika į ginekologinį. Galvodams, kad kalba su mašinų meistru, daktariukui mandagiai išpyškin:
- A girdi, čia Petrausks. Pas jumi nuo vakar yr maniškė. Planai pasikeitė, atlekiu su taksu jos pasiimti, bo man jos daba skubiai reik dėl brolia. Kol atvažiuosiu, užlituokit jai tą didžiausia skylikę apačioj. Jei negalit, tai bent kuo nors užkimškit, apsukit kokia nors izoliacija, kad tik išmetima dujom per daug nesmirdėtų ir laukit manęs atvarant!
Šiauliuos kalb, kad tądien alpa ne tik Vyts, bet ir viens ginekologs...
2008 11 21
