Viktoras jau nebe tas
Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Kad Viktoras Uspaskichas gimęs po laiminga žvaigžde, įrodinėti niekam nereikia. Neturėdamas laimės ir, aišku, KGB užnugario, iš paprasto Rusijos provincijos suvirintojo turtingiausiu Lietuvos verslininku tikrai netapsi. O Viktoriukas, kuriam Dievulis dar ir smegenų nepagailėjo, 1985 metais atvyko į Lietuvą tiesti dujotiekio kaip niekam nežinomas darbininkas, o po 15 metų tapo labai turtingo koncerno "Vikonda" savininku, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu. 2000-aisiais V. Uspaskichas nutarė pabandyti laimę politikoje. Pats iškėlė kandidatūrą savuosiuose Kėdainiuose ir nesunkiai nugalėjęs pateko į Seimą.
Tačiau Viktoras nebūtų buvęs Viktoras, jei jam būtų užtekę pilko Seimo nario įvaizdžio - kaip ir versle, netrukus jis ėmė siekti politikos aukštumų. Jam visais įmanomais būdais talkino televizija, spauda. Negana to,pagal jį sukurtas personažas Agurkichas tapo ir tuo metu pačios populiariausios humoro laidos herojumi. Turbūt prisimenate, kad tuo metu daugelis Seimo narių "Dviračio žyniose" buvo rodomi kaip beviltiški mulkiai, o Agurkichas - iš esmės teigiamas herojus, subtiliai ir kandžiai besišaipantis iš kolegų politikų. Aiškiai buvo matyti, kad laidos kūrėjai labai simpatizavo Kėdainių milijonieriui. O kas galėtų paneigti, kad ne už ačiū?..
Vėliau, padedant tai pačiai spaudai ir televizijai, taip pat pasinaudodamas rinkėjams dalinama mišraine, sumuštiniais su rūkyta dešra ir nemokama degtine, Viktoras į Seimą atvedė Darbo partiją. Tą pačią, kuri dabar visais įmanomais būdais išsityčiojo iš Lietuvos. Pernai tai partijai kaip juridiniam asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl neskaidraus buhalterijos tvarkymo, o jos buvęs lyderis ponas Viktoras spruko į motinėlę Rusiją. Ši jį priglaudė, bet metus pagyvenęs Darbo partijos įkūrėjas pamatė, kad jį mūsų tauta jau ima užmiršti. Tada pasikvietė savo padlaižius į Maskvą ir šiems plojant išpylė ant Lietuvos purvo dozę. Visa ši komedija buvo reikalinga tam, kad vėl primintų apie save, nes kuo daugiau purvo išpilsi, tuo esi įdomesnis spaudai, tuo ilgiau tave rodo televizijoje. O reklama ponui Viktorui vėl labai reikalinga, nes šis finansiniais nusikaltimais įtariamas politikoas yra įregistruotas kandidatu į Seimą spalį vyksiančiuose rinkimuose Alytaus rajone. Nejaugi V. Uspaskichui dar kartą nusišypsos laimė?
Jeigu jis pats galėtų važinėti į susitikimus su rinkėjais, tai labai didelė tikimybė, kad Viktoriuką išrinktų, nes labai jau jis moka būti "savu vaikinu". Kuklus kostiumas, paprastos manieros. Dar turbūt prisimenate, kaip jis atrodė tada, kai dalino mišraines. Stovi atsipalaidavęs, viena ranka - kišenėje, tačiau sportiškas, nesudribęs. Nėra steriliai gražus kaip A. Paulauskas, tačiau ir nereikia - politikas juk ne merga.
O kokias kalbas sakydavo! Linksmindavo sales lyg geriausi rusų humoristai. Švelnus rusiškas akcentas tik priduodavo šarmo ir užsimiršus atrodė, jog kalba Z. Vadornovas ar Žvaneckis.
Dabar situacija kiek kitokia. Apsiašarojusios Viktoro moterėlės, šmirinėjančios po Alytų su savo "kniaziaus" nuotrauka, kurioje jis nupaveiksluotas su antrankias gal ir sugraudins kokią vidutinio amžiaus krizę išgyvenančią dzūkę, tačiau norėtųsi tikėti, kad dauguma jau gal ima protauti. Turėjo juk žmonės pamatyti, kad "naujasis pranašas" nė kiek ne geresnis už senuosius, o jo partija tarnauja tik pinigams.
