Čia Lietuva, iš čia į pasaulį traukiam... .............................................................................
Žmogui turi rūpėti jo šaknys
Irena ZUBRICKIENĖ
Arčiau Lietuvos ir Lenkijos pasienio gyvenantys Kalvarijos ir Marijampolės apylinkių žmonės pastaruoju metu, kai atsivėręs laisvas kelias į Europos gilumą ir nebelikę muitinių "krėtikų", vis dažniau patraukia į Lenkijos kraštą. Vieni - pigesnių mėsos gaminių ir statybinių medžiagų didžiuosiuose lenkų prekybos centruose, o kiti - peno sielai ir išminties. Pastarieji keliautojai labai aktyviai populiarina Punske gyvenančio verslininko Petro Lukoševičiaus kuriamą išskirtinę gyvenvietę. Joje - galimybė prisiliesti prie senųjų lietuvybės šaknų.
Vykdo tėvo priesaką
Petras Lukoševičius gimė ir užaugo dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Tačiau, kaip pats teigia, slaviško kraujo jo gyslose nė lašelio nėra: motina buvo lietuvė, dzūkė, o tėvas turėjo senųjų baltų - prūsų ir jotvingių - kraujo. Nuo pat mažens Petras namuose kalbėjo lietuviškai, lankė lietuvišką mokyklą, o ir savo šeimą sukūrė su lietuve. Jaunystėje jis labai svajojo ir studijuoti Lietuvoje, tačiau ši svajonė neišsipildė - likimas taip lėmė, kad mokslus vyras baigė Lenkijoje ir tapo žemės ūkio specialistu.
- Visada maniau esąs tikras lietuvis, kol mirdamas tėvas neišaiškino kitaip, - pasakojo Petras. - Tada jis man, dar visai jaunam lenkų kariuomenės kareiviui, pareiškė: "Lietuviai yra tikri tavo broliai: kas beatsitiktų, glauskis prie jų, bet niekada neužmiršk, kad tavo gyslose - tik trečdalis lietuviško kraujo. Kitos dvi dalys - prūsų ir jotvingių po lygiai. Atmink, tavyje nieko nėra slaviško ir germaniško".
Tokią mirštančio tėvo ištartą tiesą Petras dabar pagarbiai vadina Žinojimu, perduodamu iš kartos į kartą. Jis šią paveldėtą tiesą perduos ir savo sūnui.
P. Lukoševičius įsitikinęs, kad savo kilmės šaknis visada saugojęs jo tėvas šiandien būtų labai laimingas Petro unikaliu kūriniu - senųjų baltų gyvenviete, nepaliesta civilizacijos. Ši unikali gyvenvietė plečiasi netoli Punsko esančiame Šilainės kaime, dabar dar prijungtame ir prie Ožkinių kaimo.
Yra kuo pasigrožėti
Didieji darbai dideliame 7,5 ha plote, kur dabar yra unikali gyvenvietė, kitų dar pavadinama stovykla, buvo pradėti 2001-aisiais, kai P. Lukoševičius čia įsigijo sklypą ir ėmė lyginti žemes, jau įsivaizduodamas, ką čia sukurs. Po metų čia buvo sodinami medeliai, ypatingą dėmesį skiriant ąžuolams. Tada buvo pradėtos ir statybos, kurioms, anot Petro, naudojamos tik ekologiškos medžiagos: medis, lauko akmuo ir molinės raudonos plytos. Vienas po kito kilo statiniai, atspindintys senovės Prūsijos gyvenimą - pilys, bokšteliai, aukurai, gyvenamieji namai, maisto sandėliai...
Nors gyvenvietėje vis dar tebevyksta įvairūs darbai, pasigrožėti jau yra kuo: originalūs mediniai nameliai, įdomi medinė pilis, pastatyta ant pelkės ir supama vandens, mediniai stebėjimo bokšteliai, akmenimis grįstas baseinas, ramybe dvelkiantis aukuras, prūsų ir jotvingių pilkapiai, alkas. Visa tai sukuria įspūdį, jog laikas čia atsuktas ne vienu šimtmečiu atgal. Stebina ne tik gyvenvietės plotas, bet ir įspūdinga architektūra. Atrodo, kad čia tebegyvena senovės baltų gentys, supamos žmogaus proto nesudarkytos gamtos, kaip buvo XIII amžiuje.
Lankytojus prie stovyklos pasitinka užrašas 4 kalbomis: lietuvių, lenkų, prūsų ir vokiečių. Tolyn veda žvyro takas, kuris naktį apšviečiamas. Jo viduryje pastatytas šiose apylinkėse rastas akmeninis stabas. Jam, anot Petro, galėtų būti apie 3000 metų. Akmuo labai pažeistas, nes, kaip tikino Petras, įvedus krikščionybę, baltų genčių paminklai buvo naikinami - daužomi, skaldomi. Gyvenvietės savininkas tikino įžvelgiantis šiame akmenyje žmogaus veidą - akis, burną, nosį.
- Ši gyvenvietė - tai duoklė savo šaknims, - sakė P. Lukoševičius. - Čia dar laukia daug darbų. Esu numatęs ir komercinę dalį - kitais metais čia bus ir viešbutis lankytojams, ir restoranas, kurio meniu - vien senieji tautiniai valgiai. Bus ir dūminė pirtis.
Turistų traukos objektas
Noras pasidomėti senųjų baltų tautų istorija į P. Lukoševičiaus gyvenvietę atgena būrelius turistų. Tai žmonės iš Lietuvos ir Lenkijos, Ispanijos ir Italijos, Prancūzijos ir Portugalijos, net iš JAV. Savo kilmės šaknimis besididžiuojančiam Petrui smagu, kad atvyksta daug vaikų ir jaunimo. Anot jo, gera, kad istorijos atspindžiai gamtos prieglobstyje atitraukia žmones nuo keturių sienų ir stiklinio ekrano (televizoriaus arba kompiuterio) ir, klausantis pasakojimų, priverčia susimąstyti, kas yra tikrieji jų protėviai.
- Brutalus baltų žemių užkariavimas, bandymas žiauriausiais būdais sunaikinti tai, kas baltiška, stumte stumia mus į pačias dvasios gelmes - iš čia kyla ir mūsų stiprybė, kurios niekas neįstengs sunaikinti, - didžiuodamasis aiškino P. Lukoševičius. - Mes dar ne viską žinome apie savo šaknis. Štai vienas švedų mokslininkas suskaičiavo, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje dabar gyvena net apie 12 milijonų žmonių, kurių gyslomis teka baltų kraujas, tai yra jie - lietuvių, jotvingių, prūsų palikuonys.
Turistams įspūdį daro ir tai, kad šios unikalios gyvenvietės sumanytojas ir šeimininkas yra ne koks nors muziejaus darbuotojas ar kultūros bei istorijos specialistas, o... automobilių ir traktorių detalėmis Punske sėkmingai prekiaujantis verslininkas. Anot paties Petro, būtent verslas jam ir leidžia nuolat plėsti ir tobulinti gyvenvietę, prikeliant ir saugant senąsias tradicijas.
- Didžiausią pagarbą savo šaknims man įskiepijo tėvas, paprastas ūkininkas, dar vaikystėje, pamenu, pasisodindamas ant kelių ir pasakodamas apie senovę, - kalbėjo Petras. - Daugiausia vilčių, kad tai bus perduota būsimoms kartoms, tėvas dėjo į mane, vieną iš septynių savo vaikų.
Gyvenvietei - gamtos krikštas
P. Lukoševičius sakė, kad senovinę gyvenvietę jis kuria remdamasis archeologiniais duomenimis ir specialistų paaiškinimais, tad "saviveiklos" čia nėra. Statydamas verslininkas savarankiškai išstudijuoja istoriją, nemažai laiko praleidžia prie knygų lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Gyvenvietę projektuoja pats Petras, o dirbti samdo vietos gyventojus.
Kartą Petras, sodindamas medelį savo gyvenvietėje, rado molinį verpstuką. Archeologai iš Vilniaus patvirtino, kad radiniui gali būti mažiausiai 1000 metų. Kasinėjant ir statant rasta ir nemažai keramikos šukių, datuojamų X amžiumi. Tai, anot Petro, tik patvirtinimas, kad Punsko apylinkėse kadaise gyventa senųjų baltų.
P. Lukoševičius taip pat įsitikinęs tvirtino, kad statomą gyvenvietę saugo pačios gamtos jėgos.
- Neseniai šiose apylinkėse praūžė siaubingas uraganas ir aplinkui viską išvartė, tačiau čia, alke, nieko net nepalietė, - mįslingai dėstė vyras. - Rugpjūtį, Žolinių naktį, likau nakvoti šioje sodyboje. Naktis buvo nerami, visą naktį perkūnas kaip pašėlęs trankėsi - apie miegą nė minties nebuvo. Vienas labai stiprus smūgis privertė mane palikti pastogę. Išėjęs į priešpilio kiemą, pamačiau nuo žaibo į visas puses pasipylusią ugnį. Sukaustė siaubas, kai pamačiau, kad kitas žaibas "nučiuožė" senos pušies kamienu ir palindo po vartų stoginės skiedromis. Pamaniau, dabar tai jau viską sudegins. Bet ugnies liežuviai, palietę skiedras, rimo, rimo ir nurimo, nieko neuždegę. Nuo smūgio tik vartų stoginės atraminis stulpas liko suskaldytas. Tai buvo šios gyvenvietės krikštas!
Laukia Lietuvos vardo šventės
P. Lukoševičiaus kuriamoje gyvenvietėje vyksta poezijos šventės, vakaronės, vaidinimai, saviveiklininkų pasirodymai. Unikalią sodybą jau įvertino ir Lietuva: šiemet nemenką pinigų sumą skyrė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija. Tai įpareigojo verslininką planuotus darbus gyvenvietėje užbaigti iki 2009 metų, kai Lietuva minės savo vardo 1000 metų jubiliejų. Tuomet čia vyks daug renginių, laukiama minios svečių iš Lietuvos, bus pristatoma Vakarų baltų kultūra. Iki tol Petras dar turi sukurti gamtos stebėjimo aikštelę ir saulės laikrodį.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
1) P. Lukoševičius alke, šalia aukuro
2) Ispūdingas akmenimis grįstas tvenkinys
3) Aisčių saulės ratas
4) Medinė pilis, apjuosta vandens kanalo
5) Pilies kieme
6) Verslininkas prie akmeninio šulinio
7) Šis akmuo primena žmogaus galvą
8) Prie akmens paskutiniam jotvingių vadui Skomantui
9) Paminklinis akmuo paskutiniam jotvingių vadui Skomantui
10) Čia bus senovinė dūminė pirtis
11) Žaibas suskaldė vartų stoginės atraminį stulpą, bet gaisras nekilo
2008 10 15
