Į pintinę - dažniau, į skrandį - rečiau
Irena ZUBRICKIENĖ
Senajame Kauno - Marijampolės kelyje, ties Ąžuolų Būdos gyvenviete (Marijampolės apskr.), pravažiuojantieji kiekvieną dieną gali stabtelėti ir nusipirkti kelių rūšių grybų, surinktų vos prieš kelias valandas. Taip - nuo rugpjūčio antrosios savaitės. Vieni ankstyviausių grybautojų, siūlančių savo radinius, yra sutuoktiniai Sigita ir Ritas Kirvelaičiai, gyvenantys už kelių kilometrų esančioje Kazlų Rūdoje.
- Tikimės, kad ši kasdienė mūsų "tarnyba" šiemet tęsis iki spalio pradžios, - prognozavo profesionaliu grybautoju galintis save tituluoti Ritas, tikruoju savo užsiėmimu įvardinęs statybininko profesiją. - Šiais metais grybų sezonas dėl sausros vėlavo visą mėnesį - anksčiau pradėdavome nuo liepos. Bet gerai, kad nors paskui gamta susiprato ir papylė lietaus.
Abu sutuoktiniai - dar ne pensininkai, tačiau nuolatinio "valdiško" darbo jau kurį laiką nebedirba. Anksčiau mėsos ceche besidarbavusi Sigita, išėjusi iš darbo, tapo namų šeimininke, o neretai - ir vyro pagalbininke, kai šis pasamdomas atlikti statybininko darbus kokiame nors objekte. Pora, užauginusi vaikus, neskursta, tačiau neužsiimti grybų prekyba, kai gyvena tokioje vietoje (Kazlų Rūdos miškai - išgarsintas grybų ir uogų kraštas), anot Rito, būtų tiesiog kvaila - juk vis "dykas" pinigas.
Sigita ir Ritas kiekvieną rytą keliasi taip, kad pusę šeštos jau būtų netolimame Agurkiškės miške. Į jį nuvažiuoja savo automobiliu, aplekia "savo vietas" ir apie pusę dešimtos jau rūšiuoja grybus pakelėje - įprastoje prekybos vietoje. Kirvelaičiai džiaugiasi, kad šiemet grybai gana sveiki.
- Makavykai, arba šilbaravykiai, baravykai, raudonviršiai - tokie dabar grybai sugula į mūsų pintines, - vardino Ritas. - Rūšiuojame juos į atskirus indus, nes pirkėjai kratinio nemėgsta. Žmona pasirūpina "prekine išvaizda" - kiekvieną pačiupinėja, sustato kaip į puokštę. Kad norinčiajam apetitas atsirastų iš karto...
Kirvelaičiai pasakojo, kad pabūti pardavėjais kasdien tenka nenuspėjamą laiką: buvę, kad visus tą rytą surinktus grybus pravažiuojantieji "sušluoja" per penkias minutes, o buvę, kad ir penkias valandas reikia panuobodžiauti pakelėje. Tačiau į namus grįžti su neparduotais grybais sutuoktiniams netekę. Užtat su uždirbta šimtine kišenėje - kone kaskart.
Kiek vėliau prie Kirvelaičių kiekvieną dieną prisideda daugiau grybautojų, panorusių užsidirbti. Anot sutuoktinių, konkurencinės kovos niekada nebūna - pakelėje sutelpa visi pardavėjai, visi būna ir pirkėjų "išgirsti".
Pakelės grybautojų nustatymu, šiuo metu didelė lėkštė baravykų (su kaupu) kainuoja 20 litų. Už tokį pat kiekį raudonviršių prašoma 15 litų, už nedidelį kibirą "makavykų" ir kitokių grybų - po 10 litų. Šiemet Kazlų Rūdos miškuose kol kas labai mažai voveraičių, kurių pirkėjai labai pageidauja. Beje, baravykų sezonas jau baigiasi.
Ar derasi pirkėjai, norėdami grybų, kurių patys nerinko? Anot Rito, jeigu sustoja brangesnis automobilis, nesidera - paima beveik viską ir padėkoję atsisveikina. Būna klientų, kurie net užsakymą Kirvelaičiams pateikia - pasako, kada vėl atvažiuos ir kiek bei kokių grybų norės. Tokie pirkėjai - pardavėjų "prabanga".
- Per tiek laiko mes jau išstudijavome pirkėjų psichologiją, galime nuspėti apie būsimą sandėrį jiems vos tik sustojus. Jeigu išlipęs pirkėjas ilgiau apžiūrinėja grybus ir juos peikia, žinome, kad "biznis" bus menkas - tokie dažniausiai numušinėja kainą, derasi, - dalinosi savo patirtimi Kirvelaičiai. - Bet tokių, kad pagrobtų mūsų prekę ir pabėgtų, mums dar nepasitaikė. Kitiems mūsų kolegoms taip buvę - juos skriaudė jaunimėlis. Ką darysi - negi vysiesi ar bėgsi į policiją, mašinos numerius užsirašęs? Prekybininkas turi būti susitaikęs su mintimi, kad kartais bus ir nuostolių.
Patys Kirvelaičiai irgi mėgsta valgyti grybus, tačiau, kaip patys sakė, "dyka" miško gėrybė tikrai nėra kasdienis jų maistas, nes greitai nusibostų. Pora ir marinuoja grybus, ir konservuoja, ir džiovina. Pastarieji esą populiariausi jų valgiaraščiuose. Sutvarkytų ir šiek tiek apvirtų grybų, suskirstytų į porcijas, Kirvelaičiai į šaldiklį nededa, kaip pastaruoju metu labai populiaru, nes taip nepripratę. Tai esą "tinginių sugalvotas išmislas". Atskirai gyvenantiems vaikams tėvai grybų irgi neprigamina, nes vaikai, užaugę miškų krašte, patys pripratę grybauti, tad ir prisiruošia. Šiuo metu karinę tarnybą atliekantis sūnus irgi kartais pagrybauja, kai atranda progą tarnyboje.
Kirvelaičiai pasiūlė "Akistatos" skaitytojams patį paprasčiausią receptą, pagal kurį jie dažniausiai gaminasi grybus, nes tai esą skaniausia. Tai - kepti baravykai. Švarius grybus reikia supjaustyti nesmulkiomis riekėmis ir kepti keptuvėje ištirpintame svieste. Prieskoniai, beriami bebaigiant kepti, - kiekvienos šeimininkės nuožiūra, o valgyti labai skanu ir su bulvėmis, ir su duona.
- Taip ir sukamės grybų karalystėje, - sakė Sigita. - Juk grybavimas - ir sveikata, ir malonumas, ir uždarbis. Prie šio smagumo pratiname ir dvimetę anūkę, o antrajai, neturinčiai nė metukų, dar anksti. Kai gyveni tokiose apylinkėse, grybavimas tampa gyvenimo būdu. Iki pirmųjų šalnų. Tai darbas, į kurį visada eini su noru!
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Sigita ir Ritas Kirvelaičiai grybauti pradeda pusę šeštos
- Kartais visi grybai nuperkami per penkias minutes
- Grybai surūšiuojami ir sutvarkomi, kad iškart keltų apetitą
2006 09 13
