Perskaičiusi Žilvino Vizgirdos straipsnį ("Akistata", Nr. 88) karčiai šyptelėjau. Ne, saulė nebuvo karštesnė ir žiemos nebuvo šiltesnės. O kad prie sovietų buvo geriau - tikra teisybė. Ir tai ne mano vienos nuomonė. Taip kaip aš mąsto kaimo žmoneliai, neturintys darbo, gyvenantys iš karvės pienelio ir kelių hektarų žemės. Jeigu turi žemės ir galvijų, tai tau ir valdžios parama. Jeigu turi mažai - tau špyga. Sakoma, bagotam ir velnias į košę taukais kakoja. Aną rytą per radiją girdėjau (gaila, neišgirdau to oratoriaus pavardės), kad einant į ES tokie mažažemiai ūkininkėliai išnyks nuo žemės paviršiaus. Laba diena! Naikino Hitleris, Stalinas, o dabar patys turėsim nuo bado išdvėsti. Prie Brežnevo gyvenom blogai, bet pragyvenimo lygis kilo. Mėsą valgėme pilna burna, kiek norėjome. Atveždavo į parduotuves kaime tortų, tai moterys ginčydavosi, kam turi kliūti. Dėl to, kad visi turėjom darbo ir visi gerai uždirbom. Kaime moterėlė nenorėjo eiti į ūkį dirbti, tai milicija įdarbino!
O dabar parduotuvėje lentynos lūžta nuo prekių, daugelio net pavadinimų nežinau. Bet - deja! - kišenėje vėjas švilpia. Mes, kaimo žmonės, nebadaujam, valgyti turim: pieno, mėsos, daržovių. Bet pinigėlių tai ne. Kuras, technika, telefonas, trąšos, elektra kainuoja didelius pinigus, o už pieną, pagrindinį mūsų pragyvenimo šaltinį, grašiai. Litras dyzelino - 2 litai, litras pienelio - 35 centai. Mes dažnai pakalbame apie tą laisvę. Ėjom į bažnyčią kada norėjom, niekas nelaikė. Važinėjom į ekskursijas (tiesa, tik sąjungoje). Bet mums, darbo liaudžiai, tie užsieniai buvo visai nereikalingi. O dabar tai tikra laisvė - žudyti, vogti, prievartauti, nedirbti. Anksčiau žmonės dirbo, vaikai, jaunimas buvo verčiami mokytis, kada ir berasi laiko su peiliu ar kuoka stovėti už kampo? Tiesa, labai gerai, kad yra "skudurynų", todėl į pasimatymus pliku užpakaliu ir basam nereikia eiti, nes gerų rūbų ir kainos geros.
Dabar kyšiai. Pragyvenau 56 metus, bet kyšių nedaviau, nebent 10 rublių, kad dantų gydytojas priimtų be eilės. O dabar? Prokurorai, teisėjai, visi tie, kurie turi mus ginti, mokyti tiesos, gaudami tokius atlyginimus dar tiesia delną lyg "ubagai". Tiktai ne 10 litų, o tūkstančiams. Ir gauna. Iš tų, kurie žino, už ką duoti, nes jų sąžinės juodos ir rankos kruvinos. Ir jų pinigai nešvarūs, kruvini.
Kada Seimui rūpintis Lietuvėles likimu? Vienas skuba užsigrobti žemės, apsitverti sklypą tvora (kad "ubagai" nematytų, kaip gyvena), kitas, turėdamas maišą pinigų, kelia skandalą dėl supuvusio tvartelio. Rinksim prezidentą. Ką? Jų septyniolika. Ir visi žada aukso kalnus. Kaip bernas mergai, kol prigauna, o paskui... Niekas neužtars kaimo bėdžiaus, nes sotus alkano neatjaučia. Ir dar, juk mes pagaliai į ratus einant į ES.
Birutė Macijauskienė, Molėtų r.
