Mantas Lideikis
Netradicinę arba, kitais žodžiai tariant, liaudies mediciną galima paversti savo gyvenimo būdu. Tą įrodo Kupiškio rajone Šimonių miestelyje gyvenantis Stanislovas Jankauskas. Ir čia nėra jokių burtų ar raganavimo, kaip mano dar viduramžiškai mąstantys kai kurie šiuolaikiniai žmonės.
Domisi paslaptimis
67 metų gydytojo profesiją turintys S. Jankauskas - jau ne pirmi metai pensininkas, tačiau medicinos jis nemetė. Skirtumas tik tas, kad dabar jis labiau krypsta link liaudies medicinos paslapčių, gilinasi į Rytų medicinos teoriją ir praktiką. Mūsų pašnekovas teigia, jog itin domisi ne tik minėtomis medicinos sritimis, bet ir gydymu augalais (vartojant labiau mokslinį terminą - fitoterapija). Yra netgi baigęs šios pakraipos koledžą Rygoje.
Be viso to, S. Jankauskas domisi ir prieštaringai vertinamais mokslais - parapsichologija bei bioenergetika. Taip pat nelieka neperskaitęs literatūros apie daugelį paslaptingų ir iki šiol neišaiškintų reiškinių, kadaise vykusių ar dar tebevykstančių mūsų planetoje. S. Jankauskas gali daug ir įdomiai papasakoti apie Andų kalnuose esančio jūros vandens ežero Titikakos paslaptis, garsiąją Majų civilizacija, paslaptingąją šalį, vardu Šambala.
Reikia detoksikuoti
Pasak gydytojo Stanislovo, šiuolaikinė žmonija gyvena technokratinėje visuomenėje, tačiau netrukus šios visuomenės epocha baigsis. Žmonija pernelyg daug dėmesio skiria gyvenimo palengvinimui ir supaprastinimu, naujų technologijų kūrimui, materializmui ir prabangai. Žmonių veikla vis labiau žaloja Žemę, o patys žmonės atitrūksta nuo gyvybės lopšio - gamtos. Atsiriboję nuo gamtos, neišvengiamai prarandame su ja dvasinį ryšį. Tai sutrikdo žmogaus kūne dvasinės energijos cirkuliaciją ir nulemia įvairiausių ligų ir negalavimų atsiradimą.
O šiuolaikinė medicina, anot gydytojo, nieko kito negali pasiūlyti, kaip tik masinį gydymą chemijos pramonėje sukurtais preparatais, kurie daugiau sveikatai kenkia, negu ją iš tiesų pataiso.
"Beveik visus šių dienų tradicinės medicinos pacientus šiandien reikia detoksikuoti, nes kiekvienas yra apnuodytas įvairiausiais chemikalais", - sako S. Jankauskas. O argi tai ne tiesa? Nuėję pas gydytoją, būtinai išeisime nešini receptu bent su keliais preparatais. Tačiau jeigu įsigilinsime į vaisto informacinį lapelį (tiesą sakant, retas tai darome) pastebėsime, jog yra ir tokia skiltis, kur pasakojama apie šalutinį vaisto poveikį. Deja, ši skiltis neretai būna kur kas platesnė, negu ta, kurioje pasakoja, kam tas vaistas vartotinas.
Tuo tarpu gydytojas Stanislovas sako, jog tam, kad žmogus būtų sveikas, reikia labai nedaug - atkurti prarastą ryšį su gamta ir, svarbiausia, tikėti, jog tas ryšys yra labai veiksmingas. O susirgus tikėjimas savo pasveikimu dažnai gali padaryti stebuklus.
Juk ne vieną kartą esame girdėję istorijų apie stebuklingus pasveikimus net ir nuo labai sunkių ligų. Vienintelė tokio pasveikimo sąlygą buvo ligonio tikėjimas. Taip pat pagalbos toli ieškoti nereikia, ji glūdi čia pat, gamtoje - mus supančiuose augaluose.
Pabaigą nusako Majų kalendorius
Ryšio su gamta nereikia suprasti kaip išėjimo ir gyvenimo miške pirmykštėmis sąlygomis. Žmogus visuomet bus linkęs į materiją ir trokš turėti namus, buityje pagelbėjančių daiktų. Tačiau blogai, kai materializmas tampa viso gyvenimo tikslu, paminant dvasingumą ir manant, kad galima ir netgi reikia įveikti gamtą.
Ši klaida žmonijai jau šiandien atsiliepia labai skaudžiais reiškiniais. S. Jankausko žodžiais, vardan savo technokratinės civilizacijos aukojame švarius vandenis, teršiame orą, kertame miškus, išsiurbiame naftą ir gamtines dujas, visaip eksploatuojame Žemę, tiesą sakant, mainais jai nieko neduodami. O kadangi Žemė yra gyvas organizmas, ji reaguoja - kyla potvyniai, pakrantes siaubia cunamiai, miestus griauna žemės drebėjimai, siaučia vėtros, uraganai, tornadai ir sunkiai sutramdomi gaisrai.
Pasak S. Jankausko, 2012 metais baigiasi Majų kalendorius - tai reiškia, kad nuo tų metų prasidės nauja era, arba naujas Žemės vystymosi ciklas. Tuomet itin sustiprės įvairiausi kataklizmai ir stichinės nelaimės, per jas žus trečdalis žmonijos. Tai galima laikyti ir Pasaulio pabaiga, ir Paskutiniuoju teismu, tačiau iš tiesų tai nebus vienadienis reiškinys.
Mes jau gyvename tokių kataklizmų dienomis. Tai turėtų nulemti ir tam tikrą žmonijos dvasinį lūžį - ateityje civilizacija vystysis kita kryptimi.
Visa tai nėra S. Jankausko išsigalvojimai, nujautimai ar, kaip mėgstama sakyti, pranašystės. Pašnekovas sako, jog apie tai ne vieną sykį buvo rašyta įvairioje literatūroje.
Gilinasi į Rytų mediciną
Tuo tarpu šiandien S. Jankauską ypač domina Rytų medicinos terapijos metodai. Skirtumas tarp Rytų ir Vakarų medicinos yra be galo didelis. Technokratiška Vakarų medicina, pasitelkusi naujausias technologines priemones, sugeba puikiai diagnozuoti ligas, tačiau galutinis rezultatas - ligonio pasveikimas retai kada būna visiškas. Kiekvienas galime žinoti, kokia liga sergame, bet efektyvų gydymą gauname, deja, ne visada.
Tuo tarpu Rytų medicina remiasi žmogaus gyvybinės energijos srautais organizme ir jų palaikymu. Svarbiausias diagnostiko principas čia yra atrasti tas vietas, kur šie srautai sutrikę, ir pagal galimybes juos atkurti. Tam nereikia jokių stiprių cheminių preparatų, esant reikalui gelbsti įvairios kitos priemonės - masažas, fitoterapija, fiziniai pratimai ir daugelis kitų dalykų.
Homeopatinėmis priemonėmis gydytis rekomenduoja ir pats Stanislovas. Pasak jo, aplink gimtąjį Šimonių miestelį dešimties kilometrų spinduliu jis žinąs, kur ir kokia vaistažolė auga. Tiesa sakant, jokia gydymo praktika gydytojas šiandien neužsiima - visų pirma, žmonės pernelyg skeptiškai ir nepatikliai žiūri į tokią terapija, antra, Stanislovo pažiūromis ir gydymo metodais yra nepatenkinti vietiniai tradicinės medicinos atstovai. Beje, pats S. Jankauskas kadaise buvo Šimonių ambulatorijos vyriausiuoju gydytoju ir ją statė. O šiandien jis mieliau diagnozuoja buvusius, esamus ar būsimus negalavimus naudodamasis virgulėmis ir sudėtingomis Rytų medicinoje taikomomis gyvybinės energijos srautų pasiskirstymo schemomis. Šių metodų tikslumu įsitikino ir šių eilučių autorius. Naudodamasis vien tik minėtomis priemonėmis S. Jankauskas, dar nieko nežinodamas apie patį pacientą, kuo puikiausiai nustatė visas buvusias ir esamas ligas, dėl kurių diagnostikos teko ir pagulėti ligoninėje, ir patirti ne pačių maloniausių ir ne pigiai kainuojančių tiriamųjų procedūrų.
Todėl gydytoją pensininką labai užgauna miestelėnų požiūris į jo įsitikinimus ir viešas išvadinimas raganiumi. Pasak S. Jankausko, žmonės jį šiuo nepagarbiu žodžiu pradėjo vadinti po kelių straipsnių vietinėje spaudoje, kur buvo teigta, neva jis išpranašavęs pasaulio pabaigą 2012-aisiais. Tuo tarpu, anot Stanislovo, jis tik perpasakojęs tai, ką jau buvo skaitęs, ir nurodęs literatūrą, kur galima rasti apie tai kalbant.
