Jonas VINGIS
Kėdainių miesto parke šiuo metu poilsiautojams ir šiaip norintiems ramybės - ne pačios geriausios dienos. Po parką ropoja traktoriukai, užvažiuoja čia ir vienas kitas sunkvežimis, ramybę drumsčia ir darbininkai. Užtat jiems išėjus, miestiečiai neatpažins savo senojo parko. Planuojama išvalyti Dotnuvėlės upelį, tvenkinius, įrengti prieplauką valtims ir vandens dviračiams, nutiesti naujus ir rekonstruoti senus dviračių takus, įrengti poilsio aikšteles, pastatyti pėsčiųjų ir dviračių tiltelį per upelį į minaretą. Tam savivaldybė planuoja skirti 2,5 milijono litų.
Kėdainių parką prie vaizdingo Dotnuvėlės upelio prieš porą šimtų metų pradėjo formuoti vokiečių kilmės lenkų bajorai Čapskiai. Po 1863 metų sukilimų dvarą, o kartu ir parką ėmė valdyti carinės Rusijos generolas, karo inžinierius, grafas Eduardas Totlebenas. Grafo parkas tapo gražiausias tuometinėje Kauno gubernijoje. E. Totlebeno nurodymu buvo pastatyta antikinių skulptūrų, turkiško stiliaus pavilijonų ir grakštus minaretas.
Kas tas minaretas? Tai laibas bokštas prie mečetės, iš kurio žmones muedzinas (musulmonų "zakristijonas") kviečia melstis. Lietuvoje toks bokštas, ko gero, vienintelis. Kėdainiečiai, kiek tik leido jėgos, tą minaretą niokojo: daužė sienas, purškė jas dažais, kūreno laužus. Vandalizmo būta daug, bet bokštas, kurio viduje iki viršaus veda net septynių vijų laiptai, turintys 76 laiptelius, atlaikė vietinių barbarų puolimus ir nesugriuvo.
Bokštas pradėtas restauruoti prieš 2 metus. Planuojama atstatyti ir mečetę, ir aivaną, o tada Kėdainių parkas bus gražesnis nei caro laikais.
