Mano vardas - Valentinas. Mėgstu šventes kasdienines, Bet labiausiai ištrokšta - Antro keturiolikta.
Dieną švento Valentino Išbučiuosiu aš kaimynes Ir kaimynus tuo pačiu - Juk ,,žydrasis" aš esu.
Po to gurkštelsiu degtinės- Gal ,,Valstiečių", gal naminės - Štai tada ir juos, ir jas Aš ,,pratrauksiu per stakles".
Daugel prakaito išliejęs, Atsipūsiu kaip vedėjas, O tuomet iš naujo aš ,,Apdorosiu šlauneles".
Vėl galės kliedėt kaimynės, Vyrai - teptis vazelinais, Kol pritrūksiu aš jėgų, Ir susmuksiu ant grindų.
Jei iškviestų pareigūnus, Juos pasiųsčiau po perkūnais, Nes vardadienį švenčiu Aš be nekviestų svečių.
Sena išmintis pamoko: Kaip kas moka, taip tas šoka, Tad sau šventę padarau, Kokią tik užsimanau.
Lai žinos, su kuo suėjo Tie kaimynai - niekadėjai. Jei ką nors man subambės, Amžinai tuomet kentės!
Voldemaras Zacharka
