Iš pradžių buvo titnagas. Vos tik atsistojęs ant kojų, žmogus iš karto suprato, kam galima panaudoti šitą akmenį, ir pradėjo gaminti visokiausius įnagius - ylas, gremžtukus, iečių ir strėlių antgalius, titnaginius kirvius ir panašius dalykėlius. Vienas pirmųjų peilių, be jokios abejonės, buvo patogus paimti į ranką titnago gabalas. Aštriu jo smaigaliu buvo galima durti, o briauna - pjauti. Žinoma, laikai bėgo, akmenį keitė žalvaris ir bronza, pagaliau atsirado geležis, plienas. Tačiau nei peilio paskirtis, nei funkcija, nei pati forma per visą žmonijos raidą beveik nekito. Peilis visada toks, kad juo patogu durti ir pjauti.
Neprieštarausime, kad peilis - nepakeičiamas buityje dalykas, svarbus ir reikalingas daugelyje darbų. Tačiau kiekvienas žino ir antrąją šio puikaus buitinio įnagio pusę - labai jau dažnai peilis panaudojamas ne tik duonai ar dešrai atsiriekti, bet ir sprendžiant kai kuriuos asmeninius nesutarimus, o dažnai - ir siekiant svetimą gerą užvaldyti. Tamsioje gatvelėje peilį kaklan įrėmusi niūri žmogysta vargu ar auką nustebins, tačiau kelnes prileisti tikrai privers. Atiduosi viską, ką turi, ir džiaugsies, jei taip ir paleis.
Dažnai peiliais žmonos "auklėja" priekabius vyrus, o tėvai - savo nepaklusnius sūnus. Kartais net pagalvoji, kad peilis yra tapęs auklėjamąją priemone. Deja, kartais pernelyg jau neapskaičiuojami tokio auklėjimo "padariniai" ir žmogelis būna laimingas, jei žaizdas gali išsilaižyti ligoninėje, o ne atgulti šešioms pėdoms po žeme.
Žaizda žaizdai nelygu
Žinoma, ne visos peiliu padarytos žaizdos yra mirtinos. Aukščiausios kategorijos chirurgas traumatologas Henrikas Radavičius sako, jog peiliu padaryti sužalojimai nėra lygūs vienas kitam. Žmogų galima nužudyti labai mažu peiliuku, bet tik sužeisti dideliu gerai išgaląstu durtuvu. Ne vienoje ligoninėje - tiek rajone, tiek ir miestuose - dirbęs medikas per savo darbo praktiką regėjęs pačių įvairiausių sužalojimų. Jam yra tekę gydyti pacientą, kuris buvęs beveik kiaurai pervertas dalgiu. Ir nieko, išgyveno.
- Duok, Dieve, jam sveikatos. Bet tokius atvejus galima laikyti laimingu atsitiktinumu, - sako gydytojas.
Pasak H. Radzevičiaus, mirs ar išgyvens peiliu sužalotas žmogus, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tam įtakos gali turėti ir tai, kur žmogus yra sužalotas - mieste, kaime, gamtoje.
- Peilis iš tiesų yra labai nešvarus daiktas - net jeigu jisai blizga kaip veidrodis, - pasakojo chirurgas. Ant peilio ašmenų rasime be galo daug įvairiausių bakterijų, kitų mikroorganizmų. Dažniausiai šie ir padaro daug didesnę žalą, nei pati žaizda. Sakykime, kas nors bakstelės tau peiliu į pilvą. Nebūtinai turi pataikyti ten, kur daug kraujagyslių, pažeisti kokią stambesnę. Labai dažnai sužalojimas gali atrodyti net nereikšmingas - pamanyk tiktai, maža, beveik nekraujuojanti skylutė... Gal ir taip sugytų, jeigu ne infekcija. Pilve esančius organus saugo ne tik pilvo, nugaros raumenys, bet ir tam tikras maišas, vadinamas pilvaplėve. Tai labai infekcijai jautri vieta. Į pilvaplėvę patekęs užkratas plinta labai greitai ir sukelia ligą, vadinama peritonitu. Laiku nesuteikus pagalbos, ši liga į kapus žmogų gali nuvaryti per keletą dienų. Dėl to kiekvienas sužalojimas bet kokiu daiktu į pilvą yra skubiai operuojamas.
Pasak jo, šiais laikais chirurgija yra labai plačiai išvystyta ir esant reikalui kvalifikuotas chirurgas suteiks visą reikiamą pagalbą. Tačiau ir jis bus bejėgis, jeigu žmogui nebus suteikta pirmoji pagalba, žaizdos bus užleistos, arba sužeistasis nukraujuos. Miestuose, kur skubi medicinos pagalba prieinama daug lengviau, žmogaus gyvybę išgelbėti paprasčiau. Tuo tarpu kaimų vietovėse, patyrus sunkesnius sužalojimus, situacija gali komplikuotis nepaprastai greitai. Ypač pavojingi sužalojimai kaklo, žasto, kirkšnies srityse, tai yra tose vietose, kur vadinamosios magistralinės kraujagyslės - venos ir arterijos - yra tuoj pat po oda. Sužeidus šias sritis žmogus nukraujuoti gali per kelioliką minučių.
Tačiau ne visada peiliui pataikius į širdį žmogus mirs. Skubiai atlikus operaciją, perdurtą širdies raumenį įmanoma susiūti ir pacientas netrukus pasveiks. Tačiau mirtimi tikrai baigsis, jei peilio geležtė kliudys stambiausią žmogaus kūno kraujagyslę - aortą. Čia kraujo spaudimas toks didelis, kad sužeistasis paprasčiausiai nukraujuos į vidų. Šansų beveik nelieka ir sužeidus plaučių kamieną - tai yra kraujagysles, kuriomis kraujas teka iš plaučių į širdį, ir atvirkščiai. Dažniausiai ne pačios širdies, o būtent šių stambiųjų kraujagyslių sužalojimas ir nulemia, kad sužeistas į krūtinę žmogus neišgyvena.
- Daug šnekama apie pirmąją pagalbą, vos ne kiekvienas lietuvis - vairuotojas, vadinasi, bent jau supažindintas su pagalbos nukentėjusiajam teikimu. Tačiau patikėkite, jog sužalojimų atvejais pagalbą net savo artimui teikti ryžtasi toli gražu ne kiekvienas. Todėl neretai ir girdime, jog atvykusi greitoji tegalėjo konstatuoti tiktai mirtį. O išgelbėti net ir sunkią traumą patyrusįjį yra įmanoma, tik reikia pasistengti, - sakė H. Radavičius.
