Ar jums pažįstamas tas nemalonus jausmas, kai, žvelgdama į savo bendraamžius, pagalvojate: "Viešpatie, nejau ir aš taip senai atrodau? Negali būti!"
Taigi tokia tat istorija.
Sėdžiu stomatologo priimamajame. Akys užkliūva už stomatologo diplomo, pakabinto ant sienos. Staiga prisimenu, kad tokia pavarde su manimi vienoje klasėje (maždaug prieš trisdešimt metų) mokėsi aukštas gražus vaikinukas.
Bet vos įėjusi į kabinetą, išsyk atmečiau tą mintį - šis plinkantis, žilas vyras raukšlių išvagotu veidu buvo per daug senas, kad galėtų būti mano bendraklasis.
Tačiau kai jis patikrino mano dantis, paklausiau, kokią mokyklą jis yra baigęs. Stomatologas pasakė tos pačios mokyklos, kurioje mokiausi, numerį.
- O kuriais metais baigėte? - paklausiau.
- 1978-aisiais. O kodėl klausiate?
- Jūs mokėtės mano klasėje, - šūktelėjau aš.
Jis įdėmiai pažiūrėjo į mane ir tarė:
- Taip?! O ką jūs dėstėte?..
