Sigitas STASAITIS
Kai kurios teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos sukrečia visko mačiusius teisėjus, policininkus ir žurnalistus. Dviejų jaunų mažeikiškių - Albino Degučio ir Kęstučio Gudino - byla kaip tik tokia: apspangę nuo degtinės (o Albinas dar ir nuo tablečių) abu Mažeikiuose užėjo pas A. Degučio močiutės seserį paprašyti 4 litų išgertuvėms pratęsti. Pinigų negavę jauni vyrai atėmė senutės 11 litų, o ją pačią, kad nepasiskųstų (!), žiauriai nužudė.
Albinas Degutis iš tų paikų vyrų, kuriems apsvaigti nuo degtinės maža - vilioja ir narkotikai. Prieš metus, 2000-ųjų spalio 25-ąją, Albinas išmaukė pakankamai degtinės, po to teigia prarijęs net apie 20 raminamųjų tablečių, nuo kurių tądien visai protą pametė.
Po to apspangėlis sutiko taip pat neblaivų bičiulį Kęstutį Gudiną. Šis susitikimas puikiai iliustruotų patarlę: "Toks tokį sutiko ir alaus pavadino". Tiek A. Degutis, tiek A. Gudinas - smulkūs vagišiai. Niekur nedirbantys šie du lengvabūdžiai spėję ne kartą įkliūti vogdami visokias smulkmenas, pavyzdžiui, maisto produktus prekybos centruose. Nors abu buvo ką tik sulaukę pilnametystės, tačiau už vagiliavimus Albinas jau buvo teistas tris kartus, Kęstutis - keturis! Dėl menko grobio A. Degutis kolonijos iki šiol sėkmingai išvengdavo - visi jo nemalonumai baigdavosi lygtiniais nuosprendžiais. K. Gudinui sekėsi kiek blogiau - minėtą spalio dieną jis buvo ką tik grįžęs iš kolonijos ir atgautą laisvę gausiai laistė degtine.
Susitikę Albinas su Kęstučiu nutarė dar išgerti, tačiau abiejų kišenėse švilpavo vėjai. Tuomet A. Degutis draugą nuramino pinigų gausiąs pas jo močiutės seserį Kazimierą Švieriebienę. Maždaug 22 valandą vyrai ir patraukė į Sedos gatvę, kur nuosavame namelyje vieniša gyveno 85 metų K. Švieriebienė. Ji visai neapsidžiaugė vėlų vakarą sulaukusi girto giminaičio su draugu, pareikalavusių duoti 4 litus.
Užuot davusi pinigų senoji atėjūnus taip apibarė, kad net kaimynai girdėjo. Bičiuliai įniršo, įsibrovė į senutės namus ir ėmė ją mušti. A. Degutis giminaitę pargriovė ir keletą kartų su tokia nežmoniška jėga spyrė į galvą, kad pensininkė prarado sąmonę ir ėmė gargaliuoti. Vėliau ekspertai nustatė, jog senajai ant smegenų išsiliejo kraujas ir netrukus ji būtų mirusi. Nors K. Gudinas teisme neigė, tačiau pripažinta, jog ir jis moteriškei keletą kartų smogė žarstekliu. Spintelėje radę vos 11 (!) litų, kraugeriai jau buvo susiruošę nešdintis, tačiau A. Degutis alkoholiu ir vaistais nudusintomis smegenimis išmąstė, kad giminaitė viską papasakos jo motinai, tad nelaukęs nutarė senute atsikratyti. Pačiupęs virtuvinį peilį Albinas senelei, dar taip neseniai jį prižiūrėdavusiai, perrėžė gerklę ir paskui K. Gudiną išbėgo iš namo.
Teisėjai Albinui buvo paskyrę psichiatrijos ekspertizę, kad specialistai atsakytų, ar taip su artimu žmogumi pasielgęs vyras kartais nėra nevisprotis išgama. Ištyrę žmogžudį psichiatrai parašė kategorišką atsakymą: "Nežiūrint apsvaigimo savo veiksmus galėjo suprasti ir valdyti. Pakaltinamas".
Tą spalio vakarą, laimei, į lauką buvo išėjęs K. Švieriebienės kaimynas G. su savo darbininku D. Vedžiodamas šunį G. susidomėjo, kokius gi girtuoklius taip garsiai bara Kazimiera. Po to vyras stebėjo, kaip du jauni vyrai užeina į senolės namus. Netrukus kambariuose jų balsai pritilo, pasigirdo duslūs smūgiai.
- Garsas buvo toks, lyg kas viduje kapotų malkas, - teisme paliudijo G.
Tik buvo kapojamos ne malkos - banditai žarstekliu žvėriškai daužė bejėgę moteriškę! Įtarę, jog K. Švieriebienės namuke vyksta kažkas negero, G. su D. tyliai prisėlino ir pažvelgė pro langą. Pamatę ant grindų gulinčią kaimynę ir vieną iš atėjūnų jai į kūną įrėmusį žarsteklį, kaimynai metėsi skambinti policijai. Spėta pačiu laiku - atlėkę Mažeikių policijos patruliai čia pat, gatvėje, sulaikė A. Degutį su K. Gudinu. Pirmasis nešėsi 11 nukankintosios giminaitės litų, antras buvo žarstekliu išsisuodinęs rankas ir veidą. Netoliese policininkai pakėlė ir kruviną peilį.
A. Degutis teisme prisipažino giminaitę papjovęs norėdamas nuslėpti 11 litų plėšimą. K. Gudinas tardamas paskutinįjį žodį paprašė jį... visai išteisinti, melavo kraupiojo nusikaltimo aplinkybes. Jis tvirtino į K. Švieriebienės namus užėjęs tik minutei ir, pamatęs A. Degutį žarstekliu daužantį savo giminaitę, neva tik norėjęs sutrukdyti - atimti įnagį. Du liudytojai sugriovė šią versiją. Jie paaiškino matę du vyrus kartu užeinančius, kartu slankiojančius po senutės kambarius, beveik kartu išeinančius, tad logiška, kad Kęstučiu teismas nepatikėjo.
Sėdėdamas teisiamųjų suole Albinas jautėsi laisvai. Nors ir vaidino atgailaujantį, tačiau dažnai šypsojosi savo seseriai ir pusseserei. Supykę ir nusiminę teisiamųjų tėvai net neatvyko išklausyti, kiek metų nematys savo pagedusių sūnų. Iki nuosprendžio likęs nesuimtas K. Gudinas jo išklausyti atvyko su savo panele Kristina.
Už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis A. Degutis nuteistas kalėti 18 metų sustiprinto režimo kolonijoje. Nepripažįstantis jokios kaltės K. Gudinas už plėšimą nuteistas kalėti 9 metus griežtojo režimo kolonijoje. Konfiskuotas abiejų turtas.
Išgirdęs nuosprendį A. Degutis nė nemirktelėjo. K. Gudinas, kuriam policininkai teismo salėje uždėjo antrankius, karštai pabučiavo raudančią Kristiną ir su policininkais išžygiavo paskui Albiną, su kuriuo geriausiuosius jaunystės metus paliks už grotų.
