Giedra AKAVICKIENĖ
Telšių rajono Varnių seniūnijos Sėbų kaimo gyventojui Antanui Marčiui liūdnai baigėsi bandymas įsidarbinti užsienyje. 36 metų vyras kartu su savo motina sukčiams į rankas atidavė 1 050 litų.
A. Marčius ant aferistų meškerės užkibo Telšių apskrities laikraštyje perskaitęs skelbimą, kuriame buvo siūlomas darbas užsienyje. Paskambinusiam nurodytu telefonu kaimiečiui buvo pasakyta, kad už įdarbinimą Olandijoje reikia sumokėti 1 050 litų. Į šią kainą esą įskaičiuotos ir pusantros paros truksiančios kelionės bei vizos išlaidos. Sėbų kaimo gyventojas tokių pinigų neturėjo, todėl prašė atsiskaitymą atidėti.
- Maniau, iš pirmos užsienyje gautos algos atiduosiu prašomus 1 050 litų. Tačiau įdarbinimo firmos atstovas kategoriškai nesutiko laukti: pirma - pinigai, paskui - darbas", - prisiminė A. Marčius.
Jau dešimtmetį darbo neturintį A. Marčių suviliojo su juo telefonu kalbėjusio vyriškio pasakojimas apie uždarbį statybose ir gyvenimo sąlygas svečioje šalyje, kur jam siūlyta pasilikti pusmetį. Pasirodo, bedarbiui galvą apsuko pažadėtas 80-100 eurų (276-345 litų) atlyginimas už dieną. Antanas buvo nesunkiai įtikintas, jog savaitgaliais galės nedirbti, o poilsiauti prie jūros. Be to, bus įdarbintas legaliai ir apdraustas.
Pasiskolinęs pinigų iš kaimynų, viengungis kartu su motina išvyko į Telšius, kur buvo susitarta sutvarkyti įdarbinimo reikalus. Miesto centre, prie Seniūnijos aikštėje esančio laikrodžio, du sukčiai pasiėmė pinigus.
Susitikimo metu 64 metų Marijona Marčiuvienė garsiai svarstė, ar jos sūnus nebus apgautas. Apsimetėliai užtikrino, jog renka šešių moterų ir dar tiek pat vyrų grupę. Paskui esą visi jų parūpintu autobusu bus nuvežti į Olandiją ir apgyvendinti bendrabučio kambaryje po tris ar keturis žmones.
A. Marčiui patiko tai, kad prie sienos galės pigiai nusipirkti cigarečių. Devynias klases baigęs ir jokios užsienio kalbos nemokantis Sėbų kaimo gyventojas buvo nuramintas, kad su olandais statybose tampant metalą nereikės kalbėtis užsienietiškai.
Patikėjus gražiomis melagių kalbomis buvo sudaryta sutartis, kurioje rašoma, kad A. Marčius bus įdarbintas ir už tai sumokėjo 1 050 litų. Nukentėjusiajam atminimui liko sutartis ir darbą siūliusio apgaviko asmens paso kopija.
Apie save apgavikai nenorėjo nieko pasakoti. M. Marčiuvienei paklausus, kur įsikūrusi jų firma, sumurmėjo, kad ne Telšiuose, ir nukreipė kalbą kitur.
Vos po kelių dienų vyras suprato apgaulę, kai su juo susisiekė moteris iš Telšių. Pasirodo, norėdami prisivilioti dar vieną auką, aferistai jai davė A. Marčiaus telefono numerį. Moteriai išsakius savo abejones, sunerimo ir Marčių šeima. M. Marčiuvienė kelis kartus skambino sukčiams ir maldavo grąžinti pinigus. Pensininkei nepavyko niekšų sugraudinti išgalvota istorija, kad žuvo žentas ir laidotuvėms reikia pinigų. Girti apgavikai plūdosi, tyčiojosi iš savo aukų, o paskui išjungė telefoną.
Daugelis A. Marčiaus giminaičių ir pažįstamų sėkmingai uždarbiauja užsienyje, tačiau jam pačiam labai nepasisekė. Sudužo traktorininko pažymėjimą turinčio vyro svajonė už svetur užsidirbtus eurus nusipirkti traktorių, tad tėvų ūkyje ir toliau teks dirbti tik su arkliuku.
- Suku galvą, kaip reikės grąžinti pasiskolintus pinigus, - sakė pensininkų tėvų išlaikomas Antanas. Tuo tarpu motina džiaugėsi, kad aferistai jos sūnaus neišvežė į vergovę. Pasak Marijonos, ji nemaniusi, kad apgavikai gali skelbtis laikraščiuose. Lengvatikiai kaimiečiai tikisi, padedant policijai, susigrąžinti prarastus pinigus.
