Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolietis Andrius (22 m.) sugalvojo keistą bausmę kaimynystėje gyvenančiai merginai, kurią įtarė pavogus iš jo 20 litų: 2 kartus (už chuliganizmą ir vagystę) jau teistas vaikinas, supratęs, kad pinigų nebeatgaus, pareikalavo Inesos (22 m.) ... meilės.
Andrius žinojo, kad ramaus, net nuolankaus būdo Inesa nerūpestingai leidžia savo jaunystę: šlaistosi su įtartinais tipais, girtauja, neaugina savo vaikelio (apribota motinos valdžia), dosniai dalijasi bendru guoliu su vyrais. Pats nesmerkdamas tokių gyvenimo nuostatų, vaikinas irgi buvo ragavęs Inesos meilės, tačiau savo mergina jos nelaikė. Kartą, intymiai pabendravęs su Inesa, Andrius pasigedo turėtų 20 litų, tačiau sugulovė buvo jau išėjusi, tad nebebuvo kaip išsiaiškinti.
Po kelių savaičių Andrius, iki vėlyvo vakaro paviešėjęs pas draugą ir šiek tiek pasivaišinęs, į namus pėdino prieš pat vidurnaktį. Daugiabučio namo, kuriame gyvena, kieme vaikinas netikėtai sutiko Inesą, einančią į naktį veikiančią parduotuvę. Mergina buvo neblaivi ir teigė švenčianti vienoje kompanijoje, kur pritrūkę alaus. Andrius, iškart prisiminęs apie savo dingusius 20 litų, užsipuolė Inesą, kad ji - vagilė, privalanti atiduoti tuos pinigus. Inesa neigė Andriaus įtarimus, tačiau vaikinas neatlyžo. Staiga jis pasiūlė: dabar pat pasimylėjus, kaltinimai būtų anuliuoti - tokia esą savotiška bausmė įžūliai vagilei.
Vėliau šį įvykį tyrusiems pareigūnams abu jaunuoliai pasakojo skirtingas įvykio versijas. Inesa tvirtino, kad, tą naktį sutikusi laiptinėje kartu su Andrium pasikalbėti ir parūkyti, ji buvo 2 kartus seksualiai išprievartauta, o netrukus ir išžaginta - palaužta bauginimu ir 3 smūgiais į galvą. O Andrius pareigūnus tikino, kad tą naktį apskritai nieko intymaus neįvykę: esą tokių norų tikrai būta, tačiau merginai buvusios "jos dienos", ir savo sumanymo - bausmės - jis atsisakęs. Jiedu tik parūkę laiptinėje ir nutarę kartu nusipirkti alaus.
Tą naktį jaunuolių suplanuotos vaišės nebeįvyko, nes, Andriui nuėjus į parduotuvę, Inesa liko lauke pasikalbėti su sutiktu kitu pažįstamuoju. Anot merginos, ji pasisakiusi bičiuliui, kad ką tik patyrė Andriaus lytinę prievartą, o šis paraginęs žagintojo auką skubiai, esą kol likę nusikaltimo įrodymų, kreiptis į policiją.
Žagintojo auka pasivadinusi Inesa savo parodymus tą naktį policijoje davė būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumas - 1,40 promilės kraujyje). Nors su Andriumi gyveno tame pačiame name, buvo geri pažįstami ir intymiai bendravę, Inesa negalėjo nurodyti kaltininko pavardės. Vis dėlto pareigūnai netrukus surado įtariamą vaikiną. Po apklausos jis buvo išleistas ir įpareigotas niekur neišvykti.
Ekspertams nenustačius jokių žaginimams ir gynybai būdingų smurto žymių ant Inesos kūno, pareigūnai pradėjo abejoti, ar pavyks įrodyti merginos papasakotą versiją. Pareigūnams buvo keista, kaip Inesa atsidūrusi laiptinėje, jeigu Andrius jos netempė jėga, kodėl ji, porą kartų paniekinta prievartautojo (kaip pati teigė), toliau su juo kalbėjosi ir rūkė, kol esą patyrė antrąjį - jau žagintojo - išpuolį, po kurio ... vėl abu taikiai parūkė ir dar susitarė išgerti alaus. Visos šios abejonės ir rimtų įrodymų trūkumas lėmė, kad ikiteisminis tyrimas dėl Inesos išprievartavimo ir išžaginimo, vykdytas pusantro mėnesio, buvo nutrauktas.
Kaltės šėšėlių nusikratęs Andrius liko svarstyti, kodėl Inesa jį apkalbėjusi: gal tikėjusis praturtėti, tačiau juk žinojusi, kad jis, bedarbis, nėra turtingas, o gal buvusi suokalbiškai paveikta naktį sutikto bičiulio? Esą ši mergina - lyg marionetė kitų rankose. Šitai patvirtino ir Inesą gerai pažįstantys Marijampolės policininkai: ramaus būdo, alkoholiui vergaujanti mergina ne kartą buvo paklusniai įsivėlusi į painias kriminalines landynių istorijas, kurių iniciatorė būdavusi labai agresyvi ir žiauri Inesos draugė, ne kartą pakėlusi ranką ir prieš pačią Inesą. Beje, tie patys pareigūnai tiki, kad Inesa galėjo pavogti Andriaus pinigus - esą tai jau ne vienerius metus yra šios niekur nedirbančios, neturinčios kito pragyvenimo šaltinio merginos "arkliukas".
