Spręsti rusakalbių gyventojų Estijoje ir Latvijoje problemas ir "nustatyti šių žmonių statusą tikriausiai bus sunkus uždavinys Briuseliui, kai kitų metų gegužę į Europos Sąjungą (ES) įstos dešimt naujų narių", teigia autoritetingas Didžiosios Britanijos leidinys "The Daily Telegraph".
Leidinys pažymi, kad Latvija ir Estija drauge "atves į Europos Sąjungą apie milijoną rusų, iš kurių daugelis neturi pilietybės ir darbo, bet pilni pasipiktinimo dėl to, kaip reaguoja į juos tautos dauguma šiose Baltijos šalyse".
Leidinys nurodo, kad skiriasi Baltijos šalių ir Rusijos vadovybių pozicijos šiuo klausimu. Viena vertus, pažymi leidinys, "kaip teigia Baltijos valstybių lyderiai, jie buvo patikinti, kad jiems nebus daromas spaudimas reikalaujant suteikti rusams daugiau teisių". Kita vertus, "rusų bendruomenės lyderiai sako, kad jeigu jos nariams nebus suteikta pagalba, ji atsidurs žemiausiame visuomenės sluoksnyje ir bus vis radikalesnė ir vis labiau kriminalizuota".
Tačiau, pabrėžia "The Daily Telegraph", "nuo savo pasitraukimo iš Baltijos šalių Maskva mažai ką padarė, kad būtų sureguliuotos šios problemos". "Dešimtajame dešimtmetyje ji ne kartą pateikė netiesioginių grasinimų, mėgindama įbauginti Baltijos šalių lyderius. Šie atsakė atviru neklusnumu, remiami savo rinkėjų, kuriems nėra kada aptarinėti rusų teises", - rašo "The Daily Telegraph".
Leidinys taip pat pateikia nuomonę pačių tautinių mažumų atstovų, iš kurių anaiptol ne visi sieja savo geresnės ateities viltis su įstojimu į Europos Sąjungą.
"Kai kurie rusakalbiai gyventojai tikisi, kad įstojimas į ES atneš jiems naudos, nors Briuselis ir žadėjo nesikišti į šią sritį", - pažymi "The Daily Telegraph". Leidinys taip pat pateikia priešingą nuomonę - kad rusai patys sau priešai. "Viskas, ką reikia padaryti - išmokti estų kalbą ir išlaikyti egzaminą", - pareiškė savo nuomonę žurnalistas, vardu Aleksejus, kilęs iš Rusijos.
BNS
