Marijampolės rajono apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis Igliaukos miestelio gyventojui Artūrui Pilipčikui (33 m.), kuris buvo kaltinamas smurtavęs prieš savo sugyventinės Rimos M. (27 m.) mažametį sūnų Renaldą M. (10 m.). Įdomu, kad naujieji baudžiamieji įstatymai operatyvumu nustebino ne tik smurtautoją: nuosprendis buvo paskelbtas praėjus vos šešioms dienoms po įvykio.
Marijampolėje esančiuose laikinosios vaikų globos namuose "Šaltinėlis" Renaldas M. atsidūrė po to, kai vieną pavakarę jį keliais smūgiais į veidą bei nosį apdaužė motinos sugyventinis Artūras Pilipčikas. Konfliktas kilo, kai Renaldas, parėjęs iš mokyklos, motinos paprašė valgyti, bet nieko negavo, nes Rima M. ir jos sugyventinis buvo girti. Pradinukas nuėjo pas tame pačiame name gyvenančią savo bendraklasę, kurios šeimoje ir anksčiau rasdavo prieglobstį. Po kurio laiko į šį butą atėjo neblaivus Artūras ir pradėjo priekaištauti, esą namus turintis sugyventinės vaikas šlaistosi pas svetimus žmones ir prašinėja kąsnio! Pagriebęs Renaldą už pakarpos Artūras parvilko jį į motinos butą ir, parsimetęs ant žemės, kelis kartus trenkė kumščiu per veidą, daužė nelaimėlio galvą į grindis. Motina sūnaus negynė, bet vaikui pavyko ištrūkti iš apsvaigusio "patėvio" rankų. Pasukęs tiesiai kaimynų link, Renaldas paprašė iškviesti policiją. Dar tą patį vakarą berniukas buvo išvežtas į vaikų globos namus.
Dėl mažamečio sumušimo apkaltintas A. Pilipčikas tikino vaiką tik pastūmęs. Analogiškai teisme tvirtino ir sumuštojo berniuko motina Rima, turbūt baimindamasi likti be sugyventinio. Tai labai nustebino bei papiktino Renaldo interesus teisme gynusius Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojus.
Stebėtis buvo galima ir tuo, kad Rima M. į savo sūnų, atskirtą nuo šeimos, žvelgė kaltinančiomis akimis. Vieniša motina dar augina sūnų Aidą (7 m.). Pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis - socialinė pašalpa. Baisiausia, kad ir šie pinigai dažniausiai prageriami. Todėl Rimos M. šeima - probleminių šeimų sąraše. Renaldas, paklaustas, ar norėtų grįžti į namus, nedvejodamas atsakė norįs, tačiau su viena sąlyga - kad namuose nebebūtų Artūro Pilipčiko. Spėjama, kad vaikas šio jam svetimo žmogaus smurtą gali būti patyręs ne vieną kartą.
A. Pilipčikas - bedarbis, anksčiau jau teistas už vagystę, iš įkalinimo įstaigos sugrįžęs prieš metus. Savo kaltę sumušus sugyventinės sūnų (persistengus "auklėjant") neigusį vyrą teismas pripažino esant kaltą ir paskyrė realią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
