Autobusų stotis. Ant suoliuko sėdi mama, o jos mažas išdykėlis sūnelis straksi greta. Prie jų stovi daili, ilgais baltais kailiniais vilkinti mergina. Gal už poros žingsnių - pankiškos išvaizdos jaunuolis. Jis kramto gumą ir užsidėjęs ausines klausosi muzikos. Mažasis nenuorama savo nešvariais batukais visaip stengiasi išpurvinti merginos kailinius. Ta bando pasitraukti į šalį, bet nėra kur - aplink daug žmonių. Tada ji atsisuka į vaiko mamą ir mandagiai paprašo, kad ši labiau žiūrėtų savo vaiką ir sudrausmintų jį. Tačiau mamytei tai nepatinka: ji greitakalbe ima vapėti apie tai, kad vaikų iki 5 metų auklėti negalima, neva reikia tausoti jų nervus ir mergina lai užsičiaupia pati. Tuo metu aplink stovinti minia ramiai stebi situaciją. Tada pankiškos išvaizdos jaunuolis nusiima ausines, iš burnos išsiima kramtomąją gumą ir priklijuoja ją burnojančiai mamytei prie kaktos. Aplink - mirtina tyla. Tuomet pasigirsta įžūlokas ir labai nemalonus jaunuolio balsas:
- Manęs iki 5 metų irgi neauklėjo!
Minia pradėjo kvatoti.
