Pipirmėtė. Laikoma moteriška žole - mažina skausmą ir nemalonius pojūčius "kritinėmis dienomis". Mažina raumenų ir kraujagyslių spazmus, kraujospūdį (sergant hipertonija). Padeda esant žarnyno diegliams. Pagrindinė pipirmėtės veiklioji medžiaga - mentolas. Ši medžiaga susilpnina kraujagyslių tonusą, todėl sumažėja kraujospūdis. Kaip tik dėl šios priežasties hipotonikams mėtų arbatą ar tinktūrą reiktų vartoti atsargiai. Mentolas lėtina širdies veiklą ir apsunkina kvėpavimo centro darbą, o tai gali lemti savijautos pablogėjimą sergantiems bronchine astma ir širdies aritmija. Be to, daugiau nei trys stiklinės mėtų arbatos per dieną net ir visiškai sveikiems vyrams gali išprovokuoti... erekcijos susilpnėjimą (sumažėjus spaudimui pablogėja kraujotaka varpoje). Moterims gali išprovokuoti gimdos raumenų susilpnėjimą, o tai sukels menstruacijų ritmo sutrikimų.
Melisa. Viena iš svarbiausių raminančiųjų žolelių. Mažina nerimą, dirglumą, pakelia darbingumą ir padeda susikaupti. Veikia kaip švelnus spazmolitikas. Melisos sudėtyje yra citralio. Ši medžiaga pasižymi silpnu toksišku poveikiu. Todėl, jei gersite melisos trauktines ar arbatas kasdien 2 - 3 savaites, gali atsirasti galvos svaigimas, galvos skausmas, nosies užgulimas, spaudimas kaktos srityje.
Vaistinė ramunėlė. Stipriai slopina uždegimus, turi spazmolitinį ir tulžies išsiskyrimą skatinantį poveikį, malšina skrandžio skausmus sergant gastritu ar opalige, gelbsti pažeistos gleivinės atstatymą. Tačiau ilgesnį laiką nuolat vartojant vaistinės ramunėlės arbatas ir nuovirus, galima susirgti anemija, mat ramunėlės trukdo organizmui pasisavinti geležį.
Gyslotis. Stabdo kraujavimą ir skatina žaizdų gijimą. Viena iš sudedamųjų dalių peršalimo ligoms gydyti skirtuose preparatuose. Skatina skreplių pasišalinimą iš bronchų sergant bronchitu ar pneumonija. Geriant gysločio sultis, dėl jose esančio didelio vitamino K kiekio padidėja kraujo krešumas. Todėl piktnaudžiauti gysločio nuovirais ir arbatomis nederėtų tiems, kurių padidėjęs kraujo klampumas, širdininkams ir sergantiems varikoze.
Dilgėlė. Padeda sergant virškinimo organų ligomis. Pasižymi kraujavimą stabdančiu, tulžies išsiskyrimą skatinančiu, gimdos susitraukimą stiprinančiu poveikiu. Nuo senų laikų žolininkės ir žiniuonės dilgėles naudojo kaip abortuojančią priemonę. Todėl nėščios moterys turėtų vengti visokių vaistinių mišinių, kurių sudėtyje yra dilgėlių. Dilgėlių reiktų vengti ir sergantiems kraujagyslių ateroskleroze, hipertonija, prostatos ar gimdos navikais. Virti sriubas ar dėti į salotas reiktų tik šviežiai surinktas dilgėles, nes palaikytose 2 - 3 dienas dilgėlėse pradeda gamintis toksiški junginiai.
Šalpusnis. Efektyvi priemonė atsikosėjimui. Šalpusnio nuovirą reiktų gerti sergant chronišku bronchitu ir pneumonija. Įeina į peršalimo ligas gydančių mišinių sudėtį.
Jonažolė. Viena iš pačių populiariausių gamtinių antidepresantų, turinčių raminamąjį poveikį. Malšina spazmus sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Savo sudėtyje turi ir toksinių medžiagų - pirolizidino alkaloidų, galinčių sukelti kepenų uždegimą, išsivysčiusį dėl kraujo užsistovėjimo. Be to, šios žolės nuovirai didina mažojo kraujotakos rato spaudimą, o tai nepalanku astmatikams ir širdininkams.
Paruošė Vida Venclovienė
