Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Viktorui - 44 metai. Individualios įmonės savininkas su karčia šypsena prisimena bėdas, kurios dar vos prieš porą metų slėgė visą Viktoro šeimą - jį patį, žmoną, du paauglius vaikus, garbaus amžiaus motiną. Viktoras neslepia - buvo "nusivažiavęs" iki tokio lygio, jog į pilną taurelę ramia sąžine būtų galėjęs išmainyti net artimiausius žmones... Ir jei būtų pritrūkęs pinigų brendžiui, nedvejodamas būtų "perėjęs" prie pigaus odekolono ar rusiško surogato... Kai Viktoras trumpam prablaivėdavo, mintyse save visaip iškoneveikdavo, imdavo svarstyti, ar nereikėtų jam, bevaliui netikėliui, pasitraukti iš gyvenimo, negadinti nervų artimiesiems. Jis dažnai mintyse prisiekdavo paklausyti žmonos patarimo kreiptis į narkologą. Tačiau į privatų gydytojo kabinetą Viktoras nenueidavo - "užsikabindavo" artimiausiame bare, kurių šiais laikais - ant kiekvieno kampo...
Taip, Viktoras buvo alkoholikas, ir pats tai pripažino (toli gražu ne kiekvienas stiklelio vergas tai pripažįsta!). Aukštos kvalifikacijos specialistas dėl besaikio svaigalų vartojimo prarado gerai apmokamą darbą, draugus ir, be abejo, gerą vardą, reputaciją. Pavargusi vyrą įkalbinėti gydytis, žmona parašė skyrybų pareiškimą. Šeima, laimė, neiširo. Viktorui žmona suteikė paskutinį šansą, ir vyriškis šiaip ne taip įstengė išsiropšti iš alkoholiu dvokančios duobės...
Viktoras atvyko į privatų gydytojo narkologo kabinetą su vos vos rusenančia viltimi, tačiau turėjo labai daug ryžto ir noro šio pražūtin vedančio įpročio atsikratyti...
Daktaras įvertino paciento būklę ir ėmėsi darbo.Viktorui buvo pasakyta konkrečiai ir aiškiai: arba alkoholio atsisakai išvis, arba net neverta pradėti gydytis. Viktoras pasirinko pirmąjį variantą. Visų pirma jam buvo detoksikuotas (išvalytas) organizmas. Po to skirta potraukį alkoholiui mažinančių bei kitokių vaistų, pasiūlyti individualūs psichoterapijos seansai. Pirmosios blaivybės dienos Viktorui buvo lyg košmaras, kurio vyriškis dabar net nenori prisiminti...
Greta medikamentinio ir psichoterapinio gydymo Viktoras pradėjo lankytis anoniminių alkoholikų (AA) klube. Pirmąsyk čion užsukęs vyriškis nustebo, jog susirenka ne kokie "bomžai" ir valkatos, o inteligentiški, draugiški, nuoširdūs, be galo mieli ir malonūs vyrai bei... moterys! Tiesa, su jau pastebimais skiriamaisiais bruožais ant veido - papurtusia ir raustelėjusia oda, įdubusiais skruostais...Viktorui iškart palengvėjo - aha, vadinasi ne jis vienas toks nevykėlis...
Viktorui buvo labai svarbu tai, jog į jį niekas nekreipė didesnio dėmesio, nevarstė tiriančiais žvilgsniais. Prie arbatos puodelio ir sausainių lėkštės visi ramiai ir gražiai pasišnekučiuodavo, aptardavo artimiausius renginius. Viktoras bemat įsitraukė į klubo veiklą... Be abejo, blaiviai gyventi kiek galėdami skatino ir šeimos nariai.
Viktoras prisiminė sugebąs ir galįs vadovauti - įsteigė personalinę smulkių medienos gaminių įmonę, subūrė šaunų kolektyvą. Kontoroje Viktoras pasirodydavo ankstų rytą, o išeidavo iš jos vėlai vakare. Tačiau nuvykti į AA klubo susirinkimus visada surasdavo laiko.
Nuo tos dienos, kai Viktoras pravėrė gydytojo narkologo kabineto duris, o netrukus po to įsitraukė į AA klubo veiklą, praėjo, kaip minėta, jau beveik dveji metai. Per šį laiką Viktoras burnoje neturėjo nė lašo bet kokio laipsnių turinčio gėrimo. Vyriškis tvirtai pasiryžęs svaigalų neparagauti ir ateityje - griežtą gydytojo įspėjimą įsikalęs į galvą lyg poterius... Žemai puolęs, tačiau sugebėjęs pakilti jaunas vyras atsisveikindamas tepasakė vienintelį dalyką: gydytojo narkologo pagalba - labai svarbu; anoniminių alkoholikų draugijos veika - tikrai naudingas dalykas; tačiau norint pasiekti teigiamų rezultatų, neišvengiamai reikalingas ir trečias "ingredientas" - paties girtuoklio didžiulis noras atsikratyti alkoholiko etiketės...
Alkoholis gali palaužti per labai trumpą laiką
Alkoholizmas, kaip žinia, yra lėtinis susirgimas, kurį reikia gydyti kaip ir bet kurią kitą ligą. Mat potraukis alkoholiui ilgainiui tik stiprėja - vystosi psichinė, o vėliau ir fizinė priklausomybė.
Potraukis alkoholiui dažnai būna paveldėtas. Yra nustatyta, jog alkoholizmu greičiau suserga uždaro būdo, egocentriški, nekantrūs, pernelyg pasitikintys savimi žmonės - cholerikai, melancholikai. Tam tikrą įtaką gali turėti prasta socialinė padėtis.
Specialistai skiria kelias alkoholizmo stadijas. Kurį laiką pavartojus alkoholio, pajuntama, kaip pakyla nuotaika, apima malonus svaigulys. Tai kaip negersi! Pamažu alkoholis tampa bene vienintele priemone palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti problemas, atsipalaiduoti. Laikui bėgant išgėręs žmogus tampa grubesnis, dirglesnis, agresyvesnis. Tuomet, gydytojų narkologų teigimu, alkoholiui trūks plyš surandama pinigų, sugalvojamos progos išgėrimams. Sergantieji pirmosios stadijos alkoholizmu svaigalais piktnaudžiauja reguliariai: per savaitę išgeria 2 - 3 kartus, kuo toliau - tuo didesnėmis dozėmis...
Tolimesnėje stadijoje be alkoholio tiesiog tampa nebeįmanoma gyventi. Dozės, be abejo, didėja, vystosi abstinencijos sindromas (staiga nutraukus alkoholio vartojimą gali ištikti baltosios karštinės priepuolis). Imama nesibodėti net abejotinos kokybės svaigalais, surogatais.
Kaunietis gydytojas narkologas Cezaris Boimas atkreipė dėmesį į tai, jog ypač pražūtingi yra nekokybiški alkoholiniai gėrimai - vadinamasis pilstukas, spirito skiediniai, importinė - iš Baltarusijos ar Kaliningrado Lietuvą pasiekianti degtinė. Ir, be abejo, Lietuvoje gaminamas "gerai vežantis", tačiau apverktinos kokybės stiprus alus, supilstytas į vadinamąsias "pūsles". Būtent šiuo vienu pigiausių alkoholinių gėrimų, gydytojo turima informacija, dažniausiai vaišinasi pilnomis kišenėmis pinigų negalintis pasigirti jaunimas.
Jei ir toliau alkoholio mėgėjui nesuteikiama reikiama pagalba, jis dar sparčiau grimzta į bedugnę: silpnėja atmintis, pakenkiamas intelektas, ryškėja kiti alkoholinės degradacijos požymiai. Gali išsivystyti net silpnaprotystė.
Gydytojai teigia, jog pirmoji alkoholizmo stadija paprastai išsivysto po 5 - 10 metų, antroji - po 5 - 15 dažno alkoholio vartojimo metų. Tačiau reikia nepamiršti, jog galima ir piktybinė ligos eiga, kai alkoholizmo požymiai tampa pastebimi jau po vienerių dažnų išgėrinėjimų metų. Alkoholiniai gėrimai ypač greitai pakerta moteris.
Kaip bebūtų gaila, alkoholizmas - tokia liga, nuo kurios visiškai pasveikti neįmanoma. Todėl, gydytojo Cezario Boimo žodžiais, patikimiausiai veikiantis "vaistas" nuo šios ligos - blaivybė iki gyvenimo pabaigos.
Alkoholikui pasveikti be kitų pagalbos beveik neįmanoma. Kaip ir neįmanoma buvusiam alkoholikui išmokti alkoholį vartoti saikingai. Pasiryžusiems gydytis taikoma individuali psichoterapija (kodavimas, akupunktūra ir kt.), skiriami norą išgerti slopinantys medikamentai. Gali būti į raumenis įsiuvami ilgalaikio poveikio implantai, irgi mažinantys potraukį alkoholiui.
Besigydančiuosius nuo alkoholio teigiamai veikia grupinės terapijos seansai (anksčiau nustojusiųjų gerti grupės narių elgesys suteikia pasitikėjimo ir vilties, drauge - ir įpareigoja). Kai kuriems besigydantiesiems yra labai veiksmingas aplinkos pakeitimas - dažnos išvykos į gamtą, kolektyvinį sodą, atsigręžimas į tikėjimą ir bažnyčią, meditacija. Kitaip sakant, tvirtai nusprendus pradėti gydytis nuo alkoholizmo, verta išbandyti visas priemones ir metodus. Anot gydytojo Cezario Boimo, dažniausiai prireikia kompleksinio gydymo (psichoterapinio bei medikamentinio ir psichosocialinės pagalbos). Tiesa, kartais esą pasitaiko ir "stebuklų" - alkoholikui pakanka valios svaigalų atsisakyti ir be papildomos pagalbos iš šalies. Tačiau yra ir tokių silpnavalių, kurie per dideles kančias išsilaiko negėrę metus kitus, o vos paragauja - ir vėl, kaip sakoma, viskas prasideda iš pradžių... Tokie žmonės, anot gydytojo, bando teisintis, esą jų neveikia jokie gydymo metodai. Tai netiesa. Kaip pabrėžė gydytojas narkologas, pats žmogus turi pripažinti, kad jis - alkoholikas, labai norėti pasveikti ir paisyti gydytojo nurodymų bei, kaip minėta, griežtai ir visiems laikams atsisakyti bet kokio alkoholinio gėrimo.
Gydytojas narkologas Cezaris Boimas su dideliu nerimu atkreipė dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais žymiai išaugo paauglių girtavimas. Todėl gydytojas tėveliams patarė kuo didesnį dėmesį skirti savo dukterims ir sūnums, ypač - sulaukusiems paauglystės amžiaus. Mat jauną organizmą alkoholis veikia daug greičiau. Be to, kuo jaunesniame amžiuje pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, jog tokiam piliečiui išsivystys itin pavojinga liga, su kurios padariniais gali tekti kovoti visą likusį gyvenimą...