Dvi jaunos turistės įsivaizdavo svaigsiančios nuo salsos ir lambados naktiniame bare. Deja, joms teko šokti kitokį šokį...
Havana - Paryžius
"Baragua" - senas, iškleręs, nedidelis laivas, kuriuo susisiekiama su dviem įlankos krantais. Trisdešimt keleivių. Tarp jų - dvi turistės. Jos ką tik į jį įsėdo. Havanos krantinių šviesos pamažu tolsta... Turistės - tai Sonia ir Debora. Šios dvidešimtmetės prancūzės laimingos ir atsipalaidavusios, nes atostogos tropikuose jas tiesiog sužavėjo. Jos dar nežino, kad paprastai dešimt minučių trunkanti kelionė tęsis kur kas ilgiau. Nežino, kad kai kuriems ji bus be kelio atgal...
Staiga be jokio įspėjimo denyje pasirodo penkiolika kardais ir revolveriais ginkluotų vyrų. Kardo ašmenys prikišti vienai moteriai prie gerklės. "Nejudėti! Kad negirdėtume nė balso!" - pasigirsta kraupus įsakymas. Kartoti nereikia. Keleiviai kubiečiai sustingsta iš baimės. Į laivo bortą atsirėmusios Sonia ir Debora nieko nesupranta. Joms atrodo, tarytum dalyvautų filmavime. Į kokias pinkles jos pakliuvo? Į kokias peštynes įsivėlė?
Abi merginos dirba viename Paryžiaus bare padavėjomis. Jos niekada nebūtų galėjusios leistis į tokią turistinę kelionę, jei ne pasiūlytas kreditas... Sonia ir Debora mėnesių mėnesiais kalbėdavo apie Kubą, nedrįsdamos praverti turizmo agentūros durų. Kai sąlygos pasirodė palankios, merginos sėdo į lėktuvą, skrendantį į garsiausią Didžiųjų Karibų salą.
Reklamos nemelavo. Sonia ir Debora buvo sužavėtos. Popietėmis turistės degindavosi Cajo Guilermo pliaže saulėje, o naktimis šokdavo salsą ir lambadą naktiniuose baruose pajūryje... Į viešbutį Habana Vieja miestelyje sugrįždavo auštant. Toks ritmas tenkino, nes jos troško pagyventi šventiškoje beprotybėje. Netrukus merginos tikrai susidūrė su beprotybe, tik ji buvo labai nepanaši į šventišką...
Vieną dieną, kaip jau įprasta, turistės nuvyko pašokti Christ de Regla diskotekoje viename Kasablankos kvartale. Tropinė naktis buvo tokia švelni, o kvapus oras taip svaigino, kad jos nepastebėjo, kaip atėjo vidurnaktis. Kai turistės atsitokėjo, tekinos nubėgo į prieplauką. Nudžiugo, kad spėjo į seno laivo "Baragua" paskutinįjį reisą. Jau žinome, kas atsitiko po to - staiga išdygo ginkluoti vyrai ir spąstai užsitrenkė.
Laivas atsidūrė grėsmingų tipų rankose. Koks jų tikslas, ko jiems reikia? Laivo vado kabinoje kilo triukšmas. Vyras balta uniforma atsisakė plaukti į atvirą jūrą, nors to reikalavo įkaitų paėmėjai. Jis paaiškino, kad jo laivas skirtas trumpiems reisams įlankoje ir jokiu būdu neatlaikytų vandenyno bangų. Kaip jis galėtų pasiekti Floridą, esančią už 150 kilometrų nuo Kubos pakrančių? O pagrobėjai kaip tik ten ir norėjo nuplaukti. Jie ieškojo būdo, kaip pabėgti iš Kubos, iš Fidelio Kastro diktatūros. Kaip tūkstančių tėvynainių, jų tikslas buvo JAV...
Keli antausiai ir peilis po kaklu palaužė kapitono atkaklumą. Jis perleido "Baragua" vairalazdę užpuolikams. Senasis laivas pakeitė kryptį ir pasuko į atvirą jūrą...
Ginčo metu vienas užpuolikas įrėmė revolverį Soniai į smilkinį. Dabar jau tikrai nebebuvo panašu į filmą. Debora drąsiai priėjo prie vyro. Mergina darkyta ispanų kalba jį įtikino, kad jos draugė tikrai nepavojinga... Vyras, beraštis valstietis, leidosi įkalbamas. Jis nuleido ginklą ir stipriu niuksu į nugarą stumtelėjo Sonią: "Dink iš čia!" Bijodamos, kad vyras nepakeistų savo sprendimo, merginos nusileido į laivo apačią. Ten išsigandę ir susibūrę į krūvą tūnojo visi įkaitai.
Palikusi prieplauką, "Baragua" nėrė į vandenyno bangas. Jos buvo tokios didžiulės ir taip blaškė tam nepritaikytą laivą, kad prie tokių kelionių nepratę keleiviai stingo iš siaubo. Be to, uždaroje patalpoje buvo vis sunkiau kvėpuoti. Kaip ten bebūtų, laivas nuplaukė apie 60 kilometrų šiaurės rytų kryptimi ir, kaip to ir reikėjo tikėtis, staiga sustojo. Pritrūkęs degalų jis suposi ant bangų lyg šoktų tango. Padėtis buvo kritiška. Pagrobėjai nusprendė kreiptis mobiliuoju telefonu į pareigūnus Havanoje ir prašyti, kad atsiųstų vilkiką. Be to, jie įspėjo, kad nebūtų jokios sumaišties, antraip visi keleiviai būsią išžudyti! Tas pat atsitiks, jeigu laivas nebus aprūpintas degalais baigti kelionei...
Praslinko daugiau nei dvylika valandų, kol horizonte pasirodė vilkiko šviesos. Iškankintos jūros ligos, baimės ir alkio, Debora ir Sonia susirietusios užmigo ant grindų. Jos nepajuto, kaip vilkikas prisikabino "Baragua" ir pasuko kranto link. Dabar jis plaukė į Murielio uostą, esantį už 40 kilometrų nuo Havanos. Buvo pats vidurnaktis, kai laivas pasiekė Murielio krantinę. Jo jau laukė visa armija puolti pasiruošusių kariškių. Nėra net kalbos, kad Fidelio Kastro režimas sušvelnės ir nusileis pagrobėjų reikalavimams. Dokininkais persirengę specialiosios karinės tarnybos nariai prieina artyn, tarytum ketintų papildyti laivą degalais. Bėgliai, suprantama, bijo staigaus puolimo. Kiekvienas pasirenka po įkaitą savigynai. Surišta Sonia atsiduria vieno tipo glėbyje. Kitas skustagalvis milžinas sugriebia Sonią už rankos ir įremia į pasmakrę peilį. "Pirmyn!" - įsako jai grubiu balsu.
Krantinėje viskas normalu. Bent jau taip atrodo. "Dokininkai" apsimeta pilantys degalus į baką. "Kuo tu vardu?" - paklausia Debora ją laikančio bėglio. "Barbaro", - atsako vyras. Suprantama, tai išgalvotas vardas, tačiau jai pavyko užmegzti kontaktą. Ji toliau kalbasi su juo, pasakoja apie Paryžių, savo šeimą, keliones. Tuo metu Sonia pasinaudoja grūstimi, pabėga nuo savo pagrobėjo ir dingsta tarp kitų keleivių. Netrukus ji nepastebimai prieina prie Deboros ir sušnabžda: "Kai tik duosiu ženklą, šokam..."
Po kelių sekundžių abi draugės staiga šoka į vandenį. Kyla sąmyšis. "Dokininkai" tuo pasinaudoja. Jie pakyla į denį ir staiga išsitraukia rūbuose paslėptus automatus. Per kelias sekundes šturmas baigtas. Bėgliai pasiduoda. Kitą dieną Fidelio Kastro įsakymu jie be jokio teismo sušaudomi. Kariškiai ištraukia iš vandens Sonią ir Deborą visiškai sveikas. Jų atostogos baigtos. Merginos nieko nelaukdamos grįžta į Prancūziją. Yra šalių, į kurias tikrai pavojinga kelti koją.
*
Kuba tikrai nesaugi turistams. Tai viena iš planetos šalių, kurioje tebėra komunistinė diktatūra ir kurioje mažiausiai paisoma teisingumo. Havanoje buvo teisiami 75 šio režimo opozicionieriai. Suimtieji teisme pasirodė be advokatų, apsupti šalies saugumo agentų ir buvo teisiami už uždarų durų. Šie "pavojingi aktyvistai" daugiausia buvo rašytojai ir ekonomistai. Jie buvo nuteisti nuo šešerių iki dvidešimt aštuonerių metų griežtojo režimo! Taip, šie nelaimingieji bent jau turėjo teisę į suvaidintą teismą, tuo tarpu jūros piratai buvo tučtuojau sušaudyti.
Turistai šioje šalyje dažnai tampa beviltiškų žmonių, pasiryžusių bet kokia kaina pabėgti iš Kastro diktatūros, taikiniu. Kai vykstate į užsienį, nepatingėkite pasidomėti šalies, kurią ketinate aplankyti, politine padėtimi.
