Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Kai po 23 dienų gilios komos dukra šiek tiek pramerkė vieną akį, apsiverkiau iš laimės, - vos tramdydamas prasiveržusias emocijas prakalbo Žiežmariuose (Kaišiadorių r.) gyvenantis Zitos B. (43 m.) tėvas Leonardas Mikša (72 m.). - Galvojau, pradės šnekėti, tačiau tik vos vos pajudino galvytę... Dukryte, ar tau nieko neskauda - atsargiai pasiteiravau, o ji ir vėl nežymiai pakraipė galvą į šalis... Paėmiau už rankutės ir nekantraudamas įsitikinti, kad Zitutė mane girdi bei supranta, paprašiau, jei galinti, stipriau spustelėti... Lyg ir paspaudė... Kaip mažas vaikas... Vėl nesusilaikęs ėmiau raudoti... Zitutės skruostu taip pat nuriedėjo didelė ašara...
Kai atėjo laikas atsisveikinti (Reanimacijos skyriuje prie ligonio leidžiama būti daugiausia pusvalandį), tėvas tyliai sukuždėjo: "Dukrele, tai aš jau eisiu..." Ši esą vėl lėtai kryptelėjo galvą į šalis, prašydama pasilikti dar...
Tėvo žodžiuose - begalinis nerimas ir didžiulė viltis, kad dukros sveikata pamažu ims taisytis... Tą patį vakarą, tėvui išvažiavus namo, Zita B. iš KMUK Neurochirurgijos klinikos Reanimacinio skyriaus buvo perkelta į Neurochirurginį. Reanimacijoje moteris praleido tris savaites, o kiek pragulės čia - neaišku. Medikai prisipažino sulaukę stebuklo ir visiems Zitos artimiesiems palinkėjo daug jėgų ir stiprybės...
Leonardas Mikša puikiai supranta, kad šie pirmieji dukters parodyti gyvasties ženklai - tai tik pradžių pradžia. Dar laukia ilgas ir intensyvus gydymas, reabilitacija. Ir, kaip bebūtų gaila, invalidumas. "Viskas dar priešaky", - liūdnai nutęsė Leonas Mikša, patvirtinęs ir be medikų informacijos žinąs, kad Zitutei reikės iš naujo mokytis kalbėti, žengti žingsnį, suvokti aplinką... Duok Dieve, kad nepasireikštų sunkiausios patirtos traumos pasekmės - kūno paralyžius...
Susidėjo su nedoru draugu
Zita B. - vyriausia iš trijų Leonardo ir Ninos Mikšų vaikų. Geraširdė, darbšti, paslaugi dukra pastaraisiais metais gyveno pas tėvus, nes po santuokos iširimo nenorėjo viena likti didmiestyje. Šiais laikais be galo sunku susirasti darbą, tad prekybininkės specialybę įgijusi Zita be galo apsidžiaugė, kai motina parūpino valytojos vietą vidurinėje mokykloje. Zitutė, anot jos tėvo, suspėdavo visur: ir darbą atlikti, ir namus sužiūrėti. Ji esą sukosi lyg bitutė - lakstė pas gyvulius, ravėjo daržus, tvarkė kambarius, skalbė, virė...
Tėvas sakė tiksliai nežinąs, kokiomis aplinkybėmis Zita susipažino su kaišiadoriečiu Vidmantu J. - septyneriais metais jaunesniu vyriškiu. Vienas kitam, matyt, jiedu labai patiko, nes gan greitai Zita paprašė tėvų, kad jos naujasis draugas būtų priimtas po vienu stogu - Mikšų bute Sodų gatvės daugiabutyje.
- Man Vidmantas nepatiko iš pirmo žvilgsnio, - dabar prisimena Leonardas Mikša. - Buvo kažkoks paslaptingas, užsisklendęs... Tai ne pirmasis Zitos vyras, su kuriuo ir dabar visi draugiškai sutariame...
Tačiau tėvai nenorėjo kištis į suaugusios dukters asmeninį gyvenimą, jai nurodinėti. Na o Vidmantas, greitai pasijutęs pilnateisiu naujos šeimos nariu, anot Leonardo Mikšos, ėmė rodyti tikrąjį savo veidą: per trumpą laiką pakeitė penkias darbovietes (dirbdavo iki pirmojo atlyginimo - kol gaudavo pinigų svaigalams), nevengė konfliktų, barnių, priekabių (tiesa, prieš Zitą, matant jos tėvams, rankos niekada nepakėlė). Nors ir sveikas, darbingas, galiausiai metė visus darbus ir atsisėdo ant sugyventinės bei jos tėvų sprando - nė litu neprisidėjo už buto nuomą, elektrą ar komunalinius patarnavimus, nors buvo ir sočiai pamaitintas, ir apskalbtas.
Anksčiau ar vėliau namiškių kantrybė turėjo trūkti. Tėvams pagaliau pavyko dukrą įtikinti, kad Vidmantas nevertas nė jos panagių, kad, kol laikas, reikia nutraukti su juo visus ryšius. Pavasarį Zita esą taip ir padarė: Vidmantui pasiūlė susirinkti visus savo daiktus ir pasiieškoti gyvenamojo ploto kitur.
- Girdėjau savo ausimis, kai Vidmantas Zitutei pagrasino: "Jei tu negyvensi su manim, padarysiu taip, kad niekam nebūsi reikalinga..." - toliau pasakojo Leonardas Mikša. - Tai manyje taip užvirė... Įlėkiau į kambarį ir griežtai pareikalavau, kad Vidmantas kuo skubiau išsinešdintų ir daugiau nesirodytų akyse...
Kurį laiką Zita ir jos tėvai gyveno ramiai. O štai birželio viduryje, mirus Baltarusijoje gyvenančiai Leono žmonos giminaitei, abu Zitos tėvai išsiruošė į laidotuves. Kaip dabar esą galima numanyti, iš kažkur sužinojęs, kad Zita namuose - viena, Vidmantas, matyt, pas ją ir atsliūkino. Ir dar įkalbėjo ateiti apžiūrėti jo naujojo būsto - kitame Žiežmarių gale išsinuomoto mažo kambarėlio mansardoje, Šiaurės gatvėje...
Kol kas niekas tiksliai nežino, apie ką ir kokioje aplinkoje Zita su Vidmantu kalbėjosi (kaip minėta, Zita dar nepajėgia bendrauti su pareigūnais, o Vidmantas, įtariama, kalba tik tai, kas jam naudinga). Tačiau atsirado girdėjusiųjų, jog vėlų vakarą toje Vidmanto "kamurkėje" buvo kilęs "didelis skandalas", girdėjosi riksmai, mušimo garsai... Po to triukšmas nurimo.
Kitąryt pas Vidmantą atėjusi šeimininkė rado praviras duris, o viduje - leisgyvę Zitą. Vidmanto nebuvo - jis, kaip vėliau paaiškės, po žiauraus susidorojimo išėjo ir iki paryčių bastėsi po miestelį.
Pagalba vėlavo...
Šeimininkė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai be sąmonės gulinčią Zitą skubiai nuvežė į Kaišiadorių ligoninę, o iš čia visu greičiu - į Kauno medicinos universiteto klinikas. Įtarimai, kad moteriai sunkiai traumuota galva, pasitvirtino. Kaune Zitai B. buvo atlikta galvos operacija, pašalintas ant smegenų jau susikaupęs didelis kraujo krešulys.
Nukentėjėlės tėvas iš medikų sakė puse lūpų išgirdęs, kad dukters būklė nebūtų buvusi tokia sunki, jei medicininė pagalba jai būtų buvusi suteikta iškart po sužalojimo. O dabar, kaip jau žinoma, sunkiai sužalota moteris pragulėjo apie penkias valandas!
Leonardo Mikšos nuomone, per tą bendrą susiėjimą dukra greičiausiai Vidmantą atstūmė, atsisakė vėl jį priimti gyventi kartu, už tai ir sulaukė baisaus keršto. Tiesa, teisybės vardan tėvas iš dalies kaltina ir dukrą - kam vėl reikėjo su Vidmantu leistis į kalbas, juolab eiti pas jį į nuomojamą kambarėlį. Jei jis, girdi, būtų buvęs namuose, nieko panašaus tikrai nebūtų nutikę, dukra dabar vaikščiotų sveika ir drūta.
Įtariamasis vaikšto laisvėje
Leonardas Mikša sakė negalįs atsistebėti, kodėl kitądien po įvykio Žiežmariuose Vidmantą suradę ir nusivežę į policiją, gan greitai pareigūnai jį paleido į laisvę. To sakė teiravęsis ir prokuratūroje. O išgirdęs štai ką: ir taip areštinė bei tardymo izoliatorius perpildyti - kam dar tokį nedorėlį maitinti...
Pareigūnai esą paguodė, kad įtariamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir užtikrino, jog apie šį asmenį informuotos visos pasienio tarnybos. Nors ir pats Leonardas netiki, kad Vidmantas galėtų pabėgti į užsienį. Jis, girdi, dešimt litų kišenėje neturi, tai kur užsienyje pasidės!
Netikrą žentą seniai perpratęs Leonardas dėl tokio pareigūnų žingsnio (paleidimo į laisvę) dabar nesijaučia saugus, duris rakina net dienos metu - apie ką anksčiau net nebūtų pagalvojęs. Kita vertus, Leonardas kartais net norėtų, kad Vidmantas pakliūtų jam po ranka. Girdi, žinotų, kaip pasielgti.
- Man jau 72 metai, tai jei ir pasodintų į kalėjimą, jei už grotų ir numirčiau - nedidelė bėda, - atvirai svarstė dėl dukters sužalojimo nei dieną, nei naktį neužmiegantis tėvas.
Dar sunkiau dėl dukters nelaimės išgyvena motina, Leonardo žmona Nina...
Pareigūnai nelinkę atvirauti
Dėl Zitos B. sužalojimo Kaišiadorių rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tyrėja A. Vainienė atsisakė teikti bet kokią informaciją - pasiūlė kreiptis į tyrimą kontroliuojantį prokuroą, kuris dabar... atostogauja.
Iš kitų šaltinių sužinojome, jos sunkaus nusikaltimo padarymu įtariamas Vidmantas J. anksčiau buvo vedęs, turi dukrą, tačiau prieš kurį laiką su žmona išsiskyrė, už vaiko išlaikymą alimentų nemoka. Tėvus palaidojęs vyriškis dar turi dvi Kaišiadoryse gyvenančias seseris, tačiau jos nereiškia didelio noro su nedorėliu broliu artimiau bendrauti. Vidmantas J. teistas už vagystę, gavo realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau, jį pažįstančiųjų žodžiais, iš Pravieniškių pataisos namų grįžo ne perauklėtas, o "dar labiau sugadintas".
Kadangi vyriškis, kaip įtariama, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, jam nekaip sekasi "atgaminti" įvykio aplinkybes. Neatmetama tikimybė, kad įtariamajam bus skirta teismo psichiatrinė ekspertizė.
Pirminiais duomenimis, Zitai B. turėtų būti nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Už tokį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. Tačiau ir pati griežčiausia Zitos skriaudikui skirta bausmė jos artimiesiems būtų menka paguoda.
