"Nešioju kontaktinius lęšius. Akys labai jautrios, dažnai ašaroja. Tačiau jos ašaroja ne tik kai ėmiau nešioti lęšius, bet ir anksčiau", - rašo skaitytoja Jurga Ž. iš Švenčionėlių. - Ar įmanoma sumažinti akių jautrumą ir kaip?"
Tenka konstatuoti faktą, jog ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sparčiai daugėja ligonių, besiskundžiančių akių sausėjimu ir ašarojimu. Žmogaus akys sudėtingos. Akis drėkina plonas sluoksnis tepamųjų medžiagų, vadinamų ašarų plėvele. Akis, negaudama pakankamai ašarų, išsausėja. Tokie ligoniai skundžiasi ir akių ašarojimu. Ašarojimo priežastis paprasta: akims pradėjus džiūti, akis reflektoriškai didina ašarų gamybą. Ašarojimas ir sausėjimas gali atsirasti:
1. Dėl per didelės sekrecijos, kai ašaros nesuspėja nutekėti į nosį (hipersekrecinis ašarojimas), arba dėl mechaninių kliūčių, trukdančių ašaroms nutekėti ašarų takais (retencinis ašarojimas). Hipersekrecinis ašarojimas būna emocinis, asocijuotinis (čiaudant, vemiant), taip pat refleksinis, atsirandantis dėl akių uždegiminių procesų, patekus į akis krislams, įvairioms cheminėms medžiagoms ir t.t., nes šiuo atveju ašarojimas - tai apsauginė akies reakcija.
2. Netinkamos darbo sąlygos (darbas sausoje, dulkėtoje patalpoje).
3. Įtakos turi klimato sąlygos - vasarą būnant lauke, akys išsausėja dėl karščio, sausros, pučiančio vėjo. Jautresnių žmonių tyko kitas pavojus - alergija. Ne išimtis - akių alergija, kuri yra sezoninis reiškinys, dažniausiai pasireiškiantis gegužę, birželį, liepą. Alergija būdinga ne tik žmonėms, turintiems regos problemų, bet ir sveikiems. Alergijos simptomai šie: akių niežėjimas, graužimas, raudimas, vokų tinimas būnant lauke, akių ašarojimas. Žiemą problema neišnyksta, nes ją įtakoja sausas oras butuose bei lauke tvyrantis šaltis. Bet pagal jūsų aprašytą situaciją jums neturėtų būti alergija.
4. Įtemptas, ilgas darbas su kompiuteriu (paprastai per vieną minutę žmogus sumirksi 20-22 kartus, o dirbant kompiuteriu mirksima 10 kartų per minutę).
5. Įvairiausi akių uždegimai.
Retencinis ašarojimas yra pagrindinis, o kai kada ir vienintelis ašarų nutekamųjų takų patologijos simptomas. Būna ir vienos, ir abiejų akių. Tai labai įkyrus, varginantis žmogų simptomas, ribojantis kai kurių profesijų atstovų darbingumą (lakūnų, kai kurių karinių specialybių žmonių ir kt.). Retencinio ašarojimo priežastis gali būti bet kurioje nutekamųjų ašarų takų vietoje, tačiau dažniausiai tai būna apatinių vokų ašarinių taškučių netinkama padėtis (išvirtimas, dislokacija) ir ašarų latako nepraeinamumas. Retencinio ašarojimo gydymas beveik išimtinai chirurginis, nors kartais padeda ir ašarų takų zondavimas.
Jei ašarojama tik dėl kontaktinių lęšių - tai yra kitoks ašarojimas ir jis gydomas specialiais lašiukais, mažinančiais ašarų sekreciją.
Jei akys ašarojančios ir padidėjusio jautrumo, saulėtą dieną būtina nešioti akinius nuo saulės.
Jautrumą mažina vandens procedūros: rytais įpilkite į dubenėlį vėsaus vandens (geriausia negazuoto mineralinio), panardinkite į jį veidą, atsimerkite ir pasukiokite akis į šalis. Toks "maudymas" gydo gleivinę ir mažina akių jautrumą.
Svarbi ir dieta: morkose, moliūguose, pomidoruose yra daug karotino (provitamino A), kuris būtinas akims. Beje, valgant rupiai sutarkuotas morkas, pasisavinama tik 5 proc. kartotino, valgant smulkiai sutarkuotas - apie 20 proc., o valgant morkų salotas, paskanintas aliejumi arba grietine - maždaug 50 proc. Taip pat daug vitamino C, B1, karotino, mangano, rauginių medžiagų ir organinių rūgščių yra mėlynėse. Šios uogos pagerina regėjimą prieblandoje, mažina akių nuovargį, ypač dirbant su kompiuteriu, stimuliuoja akių tinklainės ląstelių atsinaujinimą ir stabdo glaukomos bei kataraktos vystymąsi.
Paruošė Sandra PUTRUNAITĖ
