Šiais laikais nieko nebestebina tokia paslauga kaip seksas telefonu. Ši istorija apie tai, kaip aš pirmą ir paskutinį kartą naudojausi šia paslauga. Mano geras draugas Donatas - linksmas ir visai nekompleksuotas žmogus. Kartą, sėdint pas jį namuose ir gurkšnojant viskį, jis netikėtai atsivertė kažkokį pirmą po ranka pasitaikiusį laikraštį, permetė akimis sekso paslaugas siūlančiųjų nuotraukas, išsirinko vieną iš jų, žvilgterėjo į mane suokalbišku žvilgsniu ir pradėjo rinkti po nuotrauka nurodytą telefono numerį. O Donato telefonas - su įranga, leidžiančia kalbėtis nepakėlus telefono ragelio. Sėdžiu, laukiu, kas čia bus. Po trijų keturių signalų aparate pasigirsta kažkoks virpantis, baikštus balsas.
- Aš susijaudinusi, ir... e... e... aistringa... Sveiki!
Donatas įžūliai ir be skrupulų ragina:
- Patenkink mane, na, patenkink!
O man mirktelėjęs šnibžda:
- Toks įspūdis, kad ji pati baisiausiai drovisi.
Klausom toliau.
- Me...e...es esam pritemdytam ...m...m kambary, dega žvakė, dega ...a...a..., aš einu prie tavęs... m...m...m ... a...a..., atseg... oi, ai, atsegu kelnes... Ne, ne, negaliu... (virpantis balsas vis labiau trūkinėja, kol galiausiai virsta nuoširdžiai verksmingas).
Ir tada tame verksmingame fone pasigirsta (nors ir prislopintas) isteriškas moters plūdimasis (greičiausiai šios paslaugos firmos šeimininkės ar administratorės):
- Kvaile tu, idiote! Tau penkiasdešimt dveji, o nežinai, kaip kalbėtis su vyru, kad jam atsistotų!!! Tu atleista!
Komentarai, suprantama, nereikalingi. Donatas konvulsiškai nuspaudė telefono išjungimo mygtuką ir abu dar ilgai isteriškai kvatojomės.
