Sigitas STASAITIS
Radviliškio rajone gyvenusį Redą Varanavičių galima drąsiai vadinti visų galų meistru: jis ir traktorininkas, artojų varžybų nugalėtojas, ir puikus suvirintojas, ir prie kombaino vairo ne žioplys. Neseniai išaiškėjo, kad Redas dar vieno "galo" - lovoje pas trylikametę podukrą - meistras. Pabandžiusi nepaklusti mergaitė buvo žiauriai sumušta, o vėliau išvaryta iš namų.
Apie R. Varanavičiaus gyvenimą sunku būtų parašyti daug: gimė prieš 30 metų, baigęs 9 klases, įgijo mechanizatoriaus specialybę. Ūkininkas, pas kurį dirbo Redas, parašė tokią charakteristiką, kad mechanizatorių nors į Seimą rink: "Atkaklus, nuovokus, darbštus, ištvermingas, taip puikiai valdo kombainą, traktorių ir plūgą, jog ne kartą buvo tapęs apskrities artojų varžybų nugalėtoju". Darbdavys neužmiršo pridurti, jog siekdamas tobulėti šis kaimo auksarankis dar ir šviesuolis - nuolatinis žemės ūkio parodų sostinėje "Ką pasėsi" lankytojas, sekantis technikos naujoves.
Pastaruosius keletą metų R. Varanavičius kaime netoli Radviliškio gyveno su sugyventine Violeta (33 m.) bei trimis vaikais. Moteris išsiskyrusi, iš ankstesnės santuokos jai liko dukra Jolita (vardas pakeistas). Susidėjusi su Redu Violeta pagimdė dar dvi dukras, kurioms dabar 7 ir 3 metukai. Vyriausioji iš vaikų, Jolita, namuose nedykinėjo, turėjo apsčiai pareigų: prižiūrėdavo seseris, dirbo ūkio darbus. Prieš dvejus metus podukra kažko taip neįtiko patėviui, kad šis ją taip žiauriai primušė, jog įsikišo policija. 2000-ųjų sausio 14-ąją įvyko teismas, mechanizatorius buvo nuteistas metus kalėti. Pirmą kartą į teisiamųjų suolą pakliuvusiam R. Varanavičiui nuosprendžio vykdymas buvo metams atidėtas. Redas neužmiršo nuoskaudos - "Kaip ta snarglė drįso liudyti prieš jį, tokį vyrą?!"
Po teismo praėjus geram pusmečiui, pernai lapkritį, Redas vėl kažko užsiuto ant podukros ir išvarė iš namų. Nuvykusi į Radviliškį Jolita susirado tėvą. Jis dukrą parsivežė į namus, o mergaitė pagaliau rado kam pasiguosti, išsipasakoti, kaip patėvis ją apie 10 kartų tvirkinęs ir mažiausiai 6 kartus išprievartavęs. Pats ne itin pavyzdingas įstatymų gerbėjas Jolitos tėvas pakraupo nuo išgirstos naujienos ir kitą rytą dukrą palydėjo į prokuratūrą. Prasidėjo tyrimas.
Jolita pareigūnams papasakojo, kad patėvis prie jos lįsti pradėjo 1998-aisiais, kai jai buvo 13 metų. Būdamas girtas jis, kai nematydavo sugyventinė, nuogas keliolika kartų buvo atsigulęs pas ją į lovą. Iš pradžių Redas podukrą tik grabaliodavo, vėliau ėmė vis arčiau prisiglausti. Neužmiršo pagrasinti: jei Jolita bandysianti kam nors skųstis, jis ją užmušiąs. O kam pasiskųsi - negi užguitai išgeriančiai motinai, nelabai besugebančiai pasirūpinti vaikais? Mergaitė matė, kad už jos sumušimą patėvis atsipirko tik išgąsčiu, todėl toliau tylėjo. Prokurorams ji pasakė, kad grįžęs iš teismo patėvis aplaistė pergalę ir tą vakarą tradiciškai įsirioglino į jos lovą. Tą vakarą jam glamonių nebeužteko, teismo dieną podukra ir buvo pirmą kartą išprievartauta. Orgijos paprastai vykdavo namie, lovoje, tik vieną kartą Redas podukrą išniekino savo automobilyje "Opel Ascona" sustojęs miške. Iškėlus baudžiamąją bylą akys atsivėrė ir artojo sugyventinei. Susirinkusi vaikus ji iš despoto išsikraustė.
Praėjus tiek laiko po paskutinės prievartos, ekspertai negalėjo rasti tiesioginių žaginimų įrodymų. Pareigūnams tik buvo duota pažyma, kad Jolita seniai nebe mergaitė, kad ji yra normalaus intelekto ir fantazuoti nelinkusi. R. Varanavičius visus kaltinimus neigė ir tvirtino, kad apkalbėdama podukra jam keršijanti už mušimą.
Jolitos parodymai teisme buvo nuoseklūs, be to, jos teiginius netiesiogiai patvirtino ir liudytojai. Iškrypėlis buvo nuteistas sustiprinto režimo kolonijoje pasisvečiuoti 11 metų ir 6 mėnesius. Negana to - dar 3 mėnesiai pridėti iš neatliktos bausmės už vaiko mušimą. Iki teismo vaikščiojęs laisvas ir antrą kartą tikėjęsis išsisukti traktorininkas buvo suimtas teismo salėje. Išgirdęs, kiek kalės, jis tik ironiškai nusišypsojo. Jei mechanizatorius jau būtų buvęs įkalinimo vietose, ko gero, nebūtų vaipęsis - kaliniai tokių nuteistųjų nemėgsta, ko gero, laukia skriaudžiamųjų draugija. Negana to, šiuo metu kolonijoje kali ir Jolitos tėvas...
Redo motina irgi iki paskutinės minutės tikėjo, kad gabusis jos sūnus bus išteisintas. Išvedant "varžybų nugalėtoją" motina pratrūko taip raudoti ir klykti, kad kiti teisėjai išpuolė iš savo kabinetų pažiūrėti, kas ką pjauna. Gal ir gerai, kad "visų galų meistras" podukrą išvarė iš namų ir tada mergaitė rado kelią į prokuratūrą. Jei ne tas išvarymas, kažin kiek dar metų "pavyzdingasis artojas" būtų lovoje luošinęs podukrą, neturėjusią kam pasiskųsti?
