Vytautas Žutautas
Teisės projektų ir tyrimų centro konsultantas, Jungtinių Tautų vystymo programos ir Lietuvos žmogaus teisių veiksmų plano projekto ekspertas advokatas Kęstutis Čilinskas išplatino pranešimą, esą šiemet įsigaliojęs Civilinio proceso kodeksas pažeidžia žmogaus teises ir prieštarauja šalies Konstitucijai. Teismui esą leidžiama priimti sprendimą už akių tik formaliai ištyrus įrodymus, nedalyvaujant ieškovui ar atsakovui (net ir tuo atveju, jei kuri nors iš šalių nedalyvauja posėdyje dėl ligos, komandiruotės, atostogų ir kt., o gynėjas - dėl užimtumo kitoje byloje), nekreipiant dėmesio į tai, jog teismas anksčiau buvo pripažinęs, kad šalies dalyvavimas posėdyje yra būtinas. Teismas tokiais atvejais esą gali nenaikinti savo sprendimo ir neatnaujinti bylos nagrinėjimo, o iš šalių atimama teisė apskųsti sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka.
Nauja civilinių bylų nagrinėjimo tvarka, anot K. Čilinsko, gali padidinti teismo klaidų galimybę, nes teismas turės priiminėti sprendimus ne tik neišklausęs vienos šalies, bet ir remdamasis tik formaliu įrodymų tyrimu. Be to, tokių klaidų esą nebus galima ištaisyti aukštesniuose teismuose, nes, kaip minėta, atimama teisė ankstesnįjį teismo sprendimą apskųsti. Tokia tvarka esą gali pradėti naudotis nesąžiningi asmenys.
Ar pritariate šiai nuomonei?
Liuda Arlauskienė, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė:
- Naujasis Civilinio proceso kodeksas tarsi ir palengvina teisėjo darbą - sudaro galimybę greičiau išnagrinėti bylas, paspartina bylos tyrimo procesą. Iš tikrųjų, jei pilietis gavo šaukimą į teismo posėdį ir nepranešė, kodėl į jį neatvyksta, tai turėtų būti jo - ne teismo - problema. Kaip matyti, linkstama prie to, jog teisme šalių interesus turi ginti, šalims atstovauti specialistai (teisininkai), vadinasi, jei pilietis dėl kurios nors priežasties negali atvykti į teismo posėdį, turi įgalioti atvykti savo atstovą (jei negali bylos nagrinėjime dalyvauti šalies advokatas, jis turi atsiųsti savo atstovą).
Ar liga gali būti "nerimta priežastis" neatvykti į teismo posėdį? Manau, svarbiausia tai, kokia liga žmogus serga, kokią pažymą teismui pateikia. Juk niekam ne paslaptis, kad daugeliu atvejų tuo būdavo piktnaudžiaujama.
Neseniai teisėjams buvo organizuoti kursai, kuriuose buvo akcentuota nagrinėjant civilines bylas griežtai taikyti naująsias teisines normas. Tačiau aš kolegoms patariau visų pirma įvertinti situaciją (bylos pobūdį, joje nagrinėjamus klausimus, šalių pozicijas ir kt.) ir tik tada priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Juk procese kategoriškai nenurodyta, kad teisėjas turėtų pasielgti būtent taip, o ne kitaip.
Mano nuomone, bėda yra ta, jog šalys tiesiog verčiamos samdyti advokatus, o nemokama teisinė parama, deja, gali būti suteikta tik nedideliam piliečių ratui - socialiai remtinų žmonių grupei (būtina pristatyti visą pluoštą tai paliudijančių dokumentų!).
Liudvika Meškauskaitė, advokatė:
- Pilnai pritariu kolegos Kęstučio Čilinsko išsakytoms mintims. Iš tikrųjų, koks gali būti bylos nagrinėjimas už akių, nedalyvaujant kuriai nors iš šalių!? Ir kodėl po to kai kuriais atvejais prarandama galimybė sprendimą apskųsti?
Be K. Čilinsko paminėtų, naujajame Civilinio proceso kodekse galima rasti ir daugiau trūkumų. Pavyzdžiui? Ogi kad ir ženklus moralinės žalos atlyginimo mokesčio padidinimas, praktiškai atimantis galimybę žmogui bandyti tos žalos pradėti ieškoti. Mat anksčiau pakakdavo sumokėti kiek daugiau nei 100 litų mokestį, o dabar reikalaujama sumokėti net 3 procentus nuo pageidaujamo ieškinio sumos!
Taip sakant, teisingumas Lietuvoje darosi įkandamas tik turtingiems žmonėms. Nes be advokato - nė iš vietos. Tai nemažai kainuoja, nes paprasčiausio ištuokos pareiškimo surašymas šiuo metu reikalauja iš advokato didelio ir kruopštaus darbo, o ką kalbėti apie rimtesnes civilines bylas.
Manau, tokie trūkumai naujajame CPK atsirado dėl to, kad jį, deja, daugiausia rengė ne teisininkai praktikai, o teoretikai.
Silva Mickutė, Kauno miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyr. prokurorė:
- Mano nuomone, joks kodeksas negali aprėpti, numatyti visų atvejų - kiekvienąkart teismas turi priimti individualų sprendimą. Taigi nereikėtų daryti skubotų išvadų. Juo labiau kad praktikoje su tuo dar nespėjome susidurti - tam tikrą nuomonę bus galima susidaryti po dviejų trijų mėnesių.
Be to, visos senosios bylos bus baigtos nagrinėti pagal senąjį Civilinio proceso kodeksą, tad, manau, šalys, kurių bylų nagrinėjimas jau pradėtas, naujosios tvarkos baiminasi visai be reikalo.
Nors dar, teisybė, naujojo CP kodekso su kolegomis nespėjome smulkiai išnagrinėti, "išdiskutuoti", iš tiesų lyg ir užkliūva tai, kad kai kuriais atvejais šalys gali turėti nevienodas teises. Ar tai pasitvirtins praktikoje - neaišku. Nesinori tikėti, kad teismas bus suinteresuotas priimti abejotinus sprendimus. Juo labiau neįtikėtina, kad teismas gali pradėti nagrinėti civilinę bylą arba paskelbti sprendimą be kurios nors iš šalių žinios - juk kodekse numatyta, kad teismas bylą gali nagrinėti tik įsitikinęs, kad ieškovui (atsakovui) apie posėdį yra tikrai pranešta (tam yra visa eilė priemonių - šaukimo šaknelės sugrįžimas į teismą, informacijos paskelbimas spaudoje ir kt.).
Atskirai norisi pasakyti apie šalių ar joms atstovaujančių asmenų (advokatų) teismui pateikiamas pažymas apie ligas. Viena, kai pateikiamas nedarbingumo lapelis, pažyma, kad ligonis gydomas stacionare, ir visai kas kita, kai teismas gauna kokio nors apylinkės gydytojo raštelį.
