Laikraščio skaitytoja Aldona A. iš Marijampolės nurodo, jog atkūrus nepriklausomybę paveldėjo kitados nacionalizuotą 5 butų tėvų namą. Moteris turėjo sūnų, kuris 1989 metais sukūrė šeimą, susilaukė dviejų dukrų - dvynukių. 1991 metais laiško autorė namą įregistravo sūnaus vardu. Deja, pastarasis tais pačiais metais mirė. Moteris prašo paaiškinti, kaip turi būti padalintas paveldimas turtas po sūnaus mirties, jei liko gyvi įpėdiniai - dvi sūnaus dukros, jo sutuoktinė bei motina. Sūnus testamento nebuvo parašęs. Laiško autorei kelia abejonių tai, jog notaras tris namo dalis paskyrė marčiai, t. y. mirusio sūnaus žmonai, o jai, motinai, liko tik ketvirtoji šio namo dalis. Ar tai padaryta teisingai?
Advokatas V. Kazakiūnas į šį klausimą atsakė taip: "Kadangi laiško autorė nurodo, jog palikimas atsirado 1991 metais, todėl tokiam palikimui taikomi įstatymai, galioję iki šių metų liepos 1 dienos. Pagal anksčiau galiojusio Civilinio kodekso 573 straipsnio nuostatas, pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Šiuo atveju po palikėjo mirties liko du vaikai (dukros dvynukės), jo sutuoktinė ir motina, t. y. laiško autorė. Visi šie asmenys paveldi lygiomis dalimis. Kadangi vaikai dar mažamečiai, už juos palikimą priėmė jų įstatyminė atstovė - motina, kuri tą turtą tvarkys tol, kol vaikai taps pilnamečiais. Dėl to laiško autorei ir atrodo, kad marti gavo 3 palikimo dalis, o jai pačiai atiteko tik viena paveldėto turto dalis. Iš tikrųjų visi pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai gavo po lygią paveldimo turto dalį. Taip numatyta įstatyme. Todėl galima teigti, jog paveldėjimas po sūnaus mirties sutvarkytas tinkamai".
