"Prieš dvejus metus tapau bedarbe, - rašo kaunietė Stefa M. - Nors tokį darbdavio sprendimą apskundžiau teismui, tačiau savo teisybės įrodyti nepavyko. Kažkodėl šį ginčą nagrinėjęs teisėjas neatsižvelgė į tai, jog darbdavys, atleidęs mane pagal etatų mažinimą, netrukus į mano vietą priėmė kitą žmogų. Pastaruosius 6 mėnesius intensyviai ieškojau darbo, tačiau įsidarbinti nepavyko. Šiuo metu labai pablogėjo sveikata, todėl beveik neabejoju, jog gali tekti atsigulti į ligoninę. Norėčiau sužinoti, ar man reikės mokėti už medicinines paslaugas, jeigu niekur nedirbu?"
Jeigu esate bedarbė, užsiregistravusi darbo biržoje (turite tai patvirtinantį pažymėjimą), už medicinines paslaugas jums mokėti nereikės. Tačiau jeigu darbingo amžiaus asmuo nėra įsiregistravęs darbo biržoje, savanoriškai nemoka draudžiamųjų įmokų į privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, jam reikės mokėti už suteiktas medicinines paslaugas. Tenka pripažinti, jog valstybė vis dėlto pasirūpino savo lėšomis apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kai kuriuos nedirbančius asmenis: jau minėtuosius bedarbius (jie turi būti įsiregistravę darbo biržoje), vaikus, vaikus auginančias motinas, neįgaliuosius ir t. t. (iš viso minėtame sąraše yra nurodytos 16 kategorijos asmenų, kuriuos privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė savo lėšomis). Visi šie asmenys gydymo įstaigų teikiamomis paslaugomis gali naudotis nemokamai, išskyrus mokamas paslaugas. Na, o būtinoji medicininė pagalba turi būti suteikiama visiems piliečiams, net ir nedirbantiems, neįsiregistravusiems darbo biržoje ir nemokantiems draudimo įmokų. Gydytojai nustato, kada baigiasi grėsmė gyvybei, ir, jeigu ligoniui reikalingas tolesnis gydymas ar reabilitacija, už tai jis privalės mokėti pats..
