Daiva NORKIENĖ
Kartą vilnietis iš Avižienių Albertas Ščerbavičius savo privačiame sklype nusimovė kelnes. Vyriškis tvirtina labai užsinorėjęs didelio reikalo, be to, niekas neuždraus nuosavą žemę gerinti organinės kilmės trąšomis. Kaimynai tikina atvirkščiai - žmogus norėjo įžeisti. Jeigu ne budri akis, nufotografavusi A. Ščerbavičių iš užpakalio ir iš priekio, tikriausiai viskas tuo ir būtų pasibaigę. Na, nebent kokioje tarpuvartėje "gatvės susirinkimas" būtų apsvarstęs, turi žmogus teisę Adomo kostiumu braidyti po nuosavą dirvoną ar ne.
Tačiau pono Alberto atvejis unikalus: turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje žmogus bus teisiamas už viešą apsinuoginimą. Vilniečiui gresia griežta bausmė - nuo 3 mėnesių iki 5 metų nelaisvės.
Braškynas ar gatvė?
Albertas Ščerbavičius gyvena Avižieniuose, Gėlių gatvėje. Praėjusį rudenį, spalio 26-ąją, vyriškis iš pat ankstyvo ryto ėmė ruoštis sunkiam darbui - reikėjo aptverti devynis neseniai iš valstybės nusipirktus arus. Ta buvusi "niekieno" pievutė, lyginant su 25 arų nuo seno turėtu sklypu - menkas lopelis. Tačiau dėl jo tarp A. Ščerbavičiaus ir kaimynų kelerius metus vyko tikra kova: teismai, skundai į įvairias instancijas, komisijos, tikrintojai. A. Ščerbavičiaus kaimynai Piotras ir Česlava Stepčukai pageidavo, kad kaimyno nusipirktų 9 arų vietoje eitų kelias (kadaise sudarant detalųjį planą jis čia ir buvo numatytas). Taip Stepčukai turėtų antrą privažiavimą prie savo ilgo sklypo (ne tik iš pagrindinės Gėlių gatvės, bet ir iš kitos pusės).
Gindami kiekvienas savo interesus, kaimynai negailėjo nei laiko, nei pinigų, nei brangiausio turto - sveikatos. Abiem pusėms minėtas "niekieno" pievos lopelis neįtikėtinai brangus, todėl nė viena neketino nusileisti. Nors blogiausiu atveju A. Ščerbavičius sodintų keliais metrais "trumpesnį" braškyną, o Stepčukai į savo pačių sklypą važinėtų ne iš dviejų, o tik iš vienos pusės (kaip, beje, daro absoliuti dauguma tankiai apstatytose vietovėse gyvenančių Lietuvos žmonių).
Teisinės karo dėl žemės pusės šiandien neliesime: situacija tokia permaininga, kad ne tik žurnalistei, bet ir architektams, seniūnijai neaišku, kieno pagaliau bus viršus. Kovo 1 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, iš kurio aišku, kad braškyno šalininkai laimi prieš kelio šalininkus. Tačiau pastarieji turi šansą skųstis aukščiau. O aplink konfliktuojančius du artimiausius kaimynus susitelkė juos palaikantys šalininkai, kurie - tik pirstelk - mielai apie tai paliudys bet kurioje instancijoje.
Taigi minėtą spalio pabaigos rytmetį A. Ščerbavičius ruošėsi tverti tvorą. Slėgė nuojauta, kad kiekvieną ginčytinuose aruose žengtą jo žingsnį stebi budri akis.
- Tačiau žemėtvarkininkai man leido apsitverti išsipirktą sklypelį, todėl pasikviečiau talkon žentą ir nuėjau, - "Akistatai" pasakojo A. Ščerbavičius.
Vyriškis žurnalistams parodė ir arų įsigijimo iš valstybės dokumentus.
Įrodymas - nuotraukos
Vos tik Albertas su žentu pradėjo kasti į žemę sunkius betoninius stulpus (masyvius, tarsi žymėtų ne braškyno, o valstybinę ribą), pasirodė kaimynai. Žodis po žodžio, ir įsiliepsnojo kivirčas. Nieko nepešę (Albertas vis tiek tvėrė) kaimynai nudulkėjo kviesti savosios "palaikymo komandos". Tai yra tų, kurie taip pat šiek tiek suinteresuoti keliu. Kažkas dar ir fotoaparatą atsinešė - užfiksuos neleistiną, tai yra stulpų kasimo, veiklą. O užfiksavo visai ką kita: susinervinęs A. Ščerbavičius nusimovė kelnes, atsuko "žiūrovams" apnuogintą priekį, paskui užpakalį. Ir dar, anot girdėjusiųjų, pasiūlė kelio šalininkams "sulįsti štai čia" ir dar "štai čia". Sako, kad įvykį stebėjo ne tik vyrai, moterys, bet ir mažamečiai vaikai. O viena kaimynių buvusi taip sukrėsta, kad "visą dieną negalėjo valgyti, o naktį - miegoti".
- Na, negražiai išėjo su tuo užpakaliu ir tomis nuotraukomis, - "Akistatos" žurnalistams atviravo "kaltininkas" A. Ščerbavičius. - Tačiau ką aš galėjau padaryti? Pasitąsiau su sunkiais betoniniais kuolais, dar ta nervinga aplinka... Susuko vidurius, net iki namų nebūčiau spėjęs nueiti. Žentas pasakė, kad tūpčiau čia pat - juk savoje žemėje. Tai ir pritūpiau...
Tačiau Vilniaus rajono policijos komisariatui, o vėliau ir teismui buvo perduotos braškyno šalininko nuotraukos. Iš jų, kaip teigia pareigūnai, visiškai aišku, kad žmogus savo intymias vietas apnuogino tyčia, mat vienoje netgi matyti suraityta špyga. Visas būrys kaimynų paliudijo ne pono Alberto naudai.
Už "rūrą" - kalėjimas?
A. Ščerbavičiui Vilniaus rajono policijos komisariate buvo iškelta baudžiamoji byla - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Žmogus kaltinamas piktybiniu chuliganizmu, viešosios tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu ir nepaprastu cinizmu. Kovo 29 dieną šią baudžiamąją bylą nagrinės Vilniaus rajono apylinkės teismas. Pasak kai kurių pareigūnų, byla unikali. Pirma, Lietuvoje dar niekas nėra girdėjęs atvejo, kad teistų už viešą apsinuoginimą. Antra, BK 225 straipsnio 2 dalis už piktybinį chuliganizmą numato laisvės atėmimą iki 5 metų!
Supykus rodyti priešininkui "rūrą" mūsuose gana populiaru. Kartą netgi "Akistatos" žurnalistams tą savo vietą pademonstravo supykusi čigonė. Ir apskritai "kovos taktika" pasirenkama laisvai: pagal fizines galimybes, išsiauklėjimą, išsilavinimą, pagaliau pagal savo susierzinimo laipsnį. Jeigu žmogus tikrai kilęs iš beždžionės, tai rodyti priešininkui pliką užpakalį - prigimta. Ir nelygu kaip (kaip atavizmą ar chuliganizmą) tai vertina nukentėjusioji pusė.
Tačiau nukentėjusioji pusė su žurnalistais į diskusijas nesileido: jų advokatas patarė "palaukti iki kovo 29-osios teismo". Laukiame: įdomu, ar "braškių šalininkas" tikrai sėdės dėl "braškyne" apnuoginto užpakalio? Juk teismai, deja, vadovaujasi įstatymais ir kažin ar jiems bus įdomi "viską paaiškinanti" darvinizmo teorija...
