Mantas LIDEIKIS
Trečiadienį palaidota mįslingomis aplinkybėmis mirusi Kėdainių rajono Lančiūnavos kaimo gyventoja Karina Barkauskaitė. Mergaitei ėjo devinti metai. Iki šiol negalintys atsitokėti kaimo žmonės kelia įvairias versijas ir patys įtarinėja galimus žudikus. Kad tai gana sudėtinga mįslė, neslėpė ir Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai, tiriantys įvairias šio įvykio versijas. Tuoj po laidotuvių jie sulaikė mergaitės motinos sugyventinį Mykolą Miežalį (29 m.) ir jo pažįstamą Artūrą Masį (34 m.).
Rasta jau nebegyva
Lančiūnavos mokyklos antroje klasėje besimokiusi Karina prapuolė pasibaigus pirmajai naujųjų mokslo metų savaitei. Kaip teigiama, sekmadienio vakare mergaitė drauge su savo motinos Irmos Barkauskaitės (27 m.) sugyventiniu Mykolu Miežaliu (29 m.) leidosi šios ieškoti. Tą dieną pas ūkininką dirbęs Mykolas susirūpimo savo gana neretai išgėrinėjančia gyvenimo drauge ir nutarė ją parsivesti namo. Tris mažametes dukteris lengvabūdiškai palikusi namuose vienas, Irma išėjo pas draugę švęsti šios gimtadienio. Kad greičiau surastų mamą, Mykolui į pagalbą pasisiūlė jaunesnes seseris prižiūrėjusi Karina. Tarp aštuntos ir devintos valandos vakaro abu ir išėjo iš namų. Vėliau Mykolas pasakojo, kad netrukus jis su podukra išsiskyrė. Ši nuėjo ten, kur manė esant mamą, o pats Irmos ieškoti užsuko pas kaimynus. Štai tuo metu Karina ir prapuolė. Tokia Mykolo versija. Kiek joje tiesos, kiek melo, paaiškės tik po ikiteisminio tyrimo.
Apie tai, kad dingo mažametis vaikas, Kėdainių rajono policija informuota tik kitą dieną. Tačiau Karinos nepavyko aptikti nei pareigūnams, nei į paieškas patraukusiems susirūpinusiems tėvams ir kitiems kaimo gyventojams.
Ji rasta, praėjus beveik savaitei. Deja, nebegyva. Praėjusį penktadienį Karinos kūną aptiko du žinomi Lančiūnavos girtuokliai. Vienas iš jų - vienų vadinamas Albertu, kitų Algiu Keliausku - pasakojo, jog mažametės palaikus pastebėjo šalia seniai nebenaudojamų fermų ant nedidelio tvenkinėlio liepto, kai gerdamas alų su kitu vietiniu gyventoju Daliumi nuėjo į pakrūmę nusišlapinti.
Daugiau Ali Babos pravarde nei tikruoju savo vardu kaime žinomas Keliauskas teigė ne iš karto patikėjęs, ką mato jo akys. Jis buvo girdėjęs, kad jau kelios dienos ieškoma dingusi be žinios Karina. Iš pradžių pamanęs, kad jam tiesiog vaidenasi, mat jau buvo tamsu ir gerai negalėjo įžiūrėti, kas ten guli ant tvenkinio lieptelio. Tačiau pašauktas Dalius, nors ir apsiblaususiomis nuo alkoholio akimis, vis dėlto vaiduokliais netikėjo. Atidžiau pasižiūrėję sugėrovai pažino K. Barkauskaitę.
Tačiau būdami girti ir bijodami, kad patys gali būti apkaltinti, vyriškiai apie savo kraupų radinį pranešė ne iš karto. Pažinę, kas guli ant lieptelio, jiedu dūmė iš tos vietos kuo toliau. Tik šeštadienio paryčiais abejonių kamuojamas Ali Baba vis dėlto atėjo pas Irmą į namus ir pranešė radęs mergaitės lavonėlį.
Įtariamas ir motinos sugyventinis
Šoko ištikti Irma ir Mykolas pirmieji ten ir nubėgo. Karinos kūnelis, kaip ir pasakojo Ali Baba, gulėjo ant lieptelio tvarkingai paguldytas ant nugaros. Žmonės iš karto atkreipė dėmesį, kad jos rūbai sausi, išoriškai jokių smurto pėdsakų nepastebėta, tik šiek tiek iš burnos išbėgę kraujo.
Kaime iš karto pradėta kalbėti, kad mergaitė čia buvusi atnešta jau po mirties. Šis tvenkinys yra gana nuošalioje vietoje, iš visų pusių apaugęs aukšta žole ir krūmais. Nežinodamas gali eiti visiškai pro šalį ir jo nepastebėti. Tačiau Lančiūnavos gyventojai abejoja, ar Kariną mirtis galėjo ištikti būtent čia. Mat ieškant jos prieš kelias dienas buvo pasidairyta ir prie tvenkinio. Tuomet nei prie jo, nei ant lieptelio nieko nepastebėta.
Paaiškėjus, kad Karina nebegyva, Kėdainių policijos komisariato pareigūnai sulaikė ir apklausė M. Miežalį. Jis buvo paskutinis matęs mergaitę gyvą, todėl ir kėlė daugiausia įtarimų. Netrukus Mykolas paleistas nepareiškus jokių įtarimų, tačiau po laidotuvių vėl buvo sulaikytas.
Kad tokį kraupų nusikaltimą galėjo įvykdyti Karinos patėvis, netiki ir daugelis Lančiūnavos gyventojų. Pasak kai kurių, nors šis vyriškis anksčiau ir yra teistas, tačiau ne už smurtinius nusikaltimus ir smurtingu būdu negarsėja.
Atvirkščiai, daugiabučio namo, kuriame gyvena Irmos ir Mykolo šeima, gyventojai tikino, kad tai gana tvarkingi žmonės. Daugiau dėl polinkio į girtavimą "kliuvo" Irmai, o ne jos draugui. Niekuomet niekam neteko matyti ir girdėti, kad patėvis būtų skriaudęs kurią nors iš šeimoje augančių mergaičių. Karina ir 3 metais jaunesnė šios sesuo Kamilė - Irmos ir kito vyro vaikai. Jau 4 metus drauge gyvenantys Irma ir Mykolas taip pat yra susilaukę dukters Gabijos. Mergaitei dabar 3 metai. Kaimynai tikino, kad mergaitės niekuomet nebuvusios alkanos ir apleistos, visuomet prižiūrėtos, švariai ir tvarkingai aprengtos.
Tačiau kaime yra ir kitaip manančių. Tuoj po nelaimės jie iš karto kaltininku įvardijo neoficialų patėvį.
Kad Karina galėjo tapti kokio prašalaičio auka, vietiniai netiki. Mat tas, kas ją atnešė ir paguldė ant liepto prie to tvenkinio, turėjo jį žinoti. O tai galėjo tik vietinis gyventojas.
Pažinojusieji Kariną sakė, kad savo noru mergaitė nebūtų taip toli nuėjusi nuo namų viena - daugiabutis stovi beveik už pusės kilometro nuo to tvenkinio. Karina dažniausiai su sesutėmis arba draugėmis žaisdavo namo kieme ir niekur iš jo neidavo.
O tą vietą, kur rasta Karina, žymi artimųjų uždegtos žvakutės ir gėlių vainikėlis. Nors ir neabejojama, kad jie turtėtų būti padėti kažkur kitur. Vis dėlto tikimasi, kad visos šios mirties paslaptys netrukus bus atskleistos.
