Sigitas STASAITIS
Prieš trejus metus į Rudiškių kaimą (Joniškio r.) atsikraustė Irma B. (37 m.), vieniša keturių vaikų motina. Vyriausias moters sūnus Osvaldas sugebėjo mokytis tik pagalbinėje mokykloje, sulaukęs vos 10 metų ėmė nuolat bėgti iš namų, valkatauti ir elgetauti didmiesčiuose, svaigintis klijais, rūkyti.
Kol Irma B. turėjo sugyventinį, su juo Rudiškiuose prižiūrėjo netoliese gyvenantį vienišą kaimyną Joną Leonaitį, o pastarojo vaikai už gerą atsilygindavo. Paskui moteris supykusi sugyventinį išvijo ir senelio globa baigėsi. Tačiau iki tol pas J. Leonaitį lankydavosi ir Osvaldas, kuris kartais net likdavo nakvoti.
Šiemet sausį Osvaldas nutarė eilinį kartą bėgti iš namų, tik šįkart nusprendė apsirūpinti kelionei ką nors apiplėšdamas. Kadangi nepilnametis fiziškai nėra stiprus, jį kaime pravardžiuodavo ir skriausdavo kiti vaikai, Osvaldas nieko geriau nesugalvojo, kaip įsibrauti į karšinčiaus J. Leonaičio namą.
Pradedantis plėšikas gerai žinojo, kad kiekvieno mėnesio 14 dieną Jonas gauna pensiją. Jei Osvaldas būtų netingėjęs pamąstyti, apiplėšimui būtų pasirinkęs sausio 14-osios vakarą. Tačiau ne, į žygį susiruošė para anksčiau - naktį į sausio 13-ąją.
Motinai ir broliams užsnūdus, prieš vidurnaktį tyliai iš namų pabėgęs vaikinas niekieno nepastebėtas atsėlino iki J. Leonaičio namo. Tyliai išėmęs verandos stiklą įsmuko vidun ir, pasišviesdamas žvake, ėmė raustis po pensininko daiktus.
Viename kambaryje plėšikėlis rado mažą turistinio primuso dujų balionėlį, kurį senolis laikydavo po ranka savigynai. Besikuisdamas svetainėje Osvaldas išgirdo žingsnius - suprato, kad prastai girdintis namo šeimininkas vis dėlto pabudo, todėl pasislėpė vonioje.
Apžiūrėjęs išverstą svetainę, J. Leonaitis suprato sulaukęs nekviestų svečių. Neišsigandęs senukas ėmė jų ieškoti. Radęs iš vidaus užkabintas vonios duris, Jonas ėmė į jas belsti reikalaudamas atidaryti.
Iššokęs iš vonios Osvaldas griebė senolį už kaklo, prismaugęs parvertė ant lovos. Nors J. Leonaitis priešinosi, jėgos buvo nelygios. Šešiolikmetis kaimyną apspardė ir apsvaigino smogdamas dujų balionėliu į galvą. Kai atsigavęs Jonas lovoje sujudėdavo, prišokęs Osvaldas vėl trenkdavo balionėliu per galvą kartu reikalaudamas atiduoti pinigus. Senuko aiškinimas, kad pinigai pasibaigę, nusikaltėlio neįtikino - jis reikalavo nemeluoti ir toliau mušė pensininką. Vėliau ekspertai suskaičiavo, kad paauglys kaimynui vien balionėliu uždavė mažiausiai 13 kartų.
Spintose besirausdamas pinigų, Osvaldas išsirinko J. Leonaičio išeiginį kostiumą, kurį ir apsivilko. Neužmiršo pasirišti ir kaklaraištį, į kišenę įsibruko ir kaimyno pasą. Kostiumą, dar kelis daiktus bei pasą vaikinas manė parduosiąs Šiauliuose, bet iš namo norėjo išeiti tik tuomet, kai J. Leonaitis užmigs. Tačiau koks miegas sumuštam, ištiktam neapsakomo streso. J. Leonaitis net nepažino kaimynės sūnaus Osvaldo, gulėjo drebėdamas ir įsiklausydamas, ką gi veikia banditas. Laukdamas, kol auka užmigs, naivus paauglys svetainėje patogiai įsitaisė prie radijo imtuvo. Besiklausydamas muzikos vaikinas nepastebėjo, kaip pats... užsnūdo. Tai pajutęs J. Leonaitis tyliai atsikėlė ir pasileido per apsnigtus daržus šauktis kaimynų pagalbos.
Pagalbos J. Leonaitis lėkė kažkodėl ne į gretimus namus, o gerą puskilometrį pas pažįstamą jauną ūkininką Rimą Lunskį. Pasibeldęs drebėdamas paprašė Rimo gelbėti nuo nepažįstamo plėšiko. R. Lunskis kiek galėdamas greičiau nulėkė į J. Leonaičio namuką, pakeliui pasikviesdamas buvusį policijos rėmėją Aligijų Giedraitį.
Įpuolę į Jono namą, abu vyrai nustebo įsibrovėlį radę kuo ramiausiai knarkiantį svetainėje. Uždegę šviesą vyrai pažino, kad tai netoliese gyvenantis Osvaldas. Šis pažadintas tik markstėsi nieko nesuprantančiomis išsigandusiomis akimis. Vyrų supurtytas plėšikas nevykėlis ėmė verkšlenti ir maldauti jam dovanoti.
Teisme J. Leonaitis bėdojosi, kad sumuštas ilgai sveiko. Jį iki šiol kankina slogi nuotaika, silpnumas, galvos svaigulys.
Osvaldas, kuriam gegužės 22-ąją sueis septyniolika, savo kaltės neneigė. Psichiatrai jaunuoliui nustatė lengvą protinį atsilikimą, mišrius elgesio bei emocijų sutrikimus, tačiau pripažino pakaltinamu.
Dėl plėšimo ir svetimo dokumento pasisavinimo Osvaldas nuteistas kalėti pusantrų metų laisvės atėmimo bausme Nepilnamečių pataisos namuose.
