Ieva Žutautaitė
Plėšiko "karjerą" pradėjusiam bedarbiui, Kupiškio rajono gyventojui Tomui Visickui (21 m.), matyt, pritrūko patirties, nes visi trys jo įvykdyti plėšimai neapsiėjo be kuriozų.
Susilipdė... nupjautavamzdį!
Išgirdęs, kad aplink siautėja plėšikai, kupiškėnas T. Visickas pasikrapštė pakaušį: o kodėl ir jam šio amato neišbandžius? Bet, kaip sakoma, plikomis rankomis tokiame amžiuje aukos nepulsi - reikalingas ginklas... Daug nesvarstęs Tomas susiieškojo plastmasinių vamzdelių, storesnio kartono, klijų bei kitokių atliekų ir susilipdė daiktą, labai panašų į nupjautavamzdį šautuvą! Nešinas tokiu "ginklu" pradedantysis plėšikas naktį atsėlino prie UAB "Šalnaičių agraras" priklausančio "Akmenlitos" kiaulių komplekso. Čia neseniai jis buvo atlikęs praktiką, taigi puikiai žinojo, kur buhalterės kabinetas, o kur - kasa su dviem didžiuliais seifais...
Įsibrovėlio rankose išvydę nupjautavamzdį, persigando ne tik iš miego prižadintas komplekso sargas Genadijus, bet ir sargą saugojęs Kaukazo aviganis... Plėšikas šeimininkui įsakė šunį uždaryti kitoje patalpoje, o tada lipniąja juosta "suvystė" ir iš baimės tirtantį sargą. Tada ėmėsi rimtesnės veiklos - išlaužė kabinetų duris ir pateko į kasą. Seifų metalas buvo tvirtesnis nei atrodė iš pirmo žvilgsnio, tad plėšikui su metalo pjūkleliu rankose teko pasidarbuoti net kelias valandas. Per tą laiką Tomas porą kartų nukulniavo į sargo būdelę pasižiūrėti, ar Genadijus vis dar čia. Trečiąkart nubėgęs apsidairyti sargo jau neberado, tad nori nenori teko ir pačiam sprukti lauk. Grobis buvo pusėtinas - beveik penki šimtai litų, tiek, kiek pro išpjautą skylę pavyko ištraukti iš seifo. Beje, plėšikas ne tik praturtėjo, įsitaisė mobilųjį telefoną (atėmė iš sargo), bet dar ir apsiginklavo - pasisavino bendrovei priklausantį dujinį pistoletą. Na, o kai kišenėje - rimtesnis ginklas, per kiaulių komplekso "šturmą" gerokai aplamdytą popierinį "nupjautavamzdį" išmetė į kūdrą...
Banko darbuotoja plėšiką apgavo
Antrąją "ekspediciją" kupiškėnas suplanavo maždaug po savaitės. Nuosavu moskvičiumi pasiekęs Noriūnų miestelį, su krepšeliu rankoje nuėjo prie pastato, kuriame nuo seno įsikūręs tuometinio Lietuvos taupomojo banko Noriūnų filialas. Tą dieną kaip tik buvo mokamos pensijos, tad banke, kaip svarstė plėšikas, turėjo būti nemažai pinigėlių.
Užsitempęs ant galvos moterišką nailoninę kojinę, plėšikas įpuolė į banką ir, prasibrovęs pro pensininkų eilę bei į kasininkę nukreipęs dujinį pistoletą, neryžtingai riktelėjo: "Apiplėšimas! Prašom atiduoti visus pinigus!" Kad būtų greičiau, kojinėtas plėšikas kasininkei numetė plastmasinį maišelį - tarą, į kurią reikėtų sukrauti banknotus... Kasininkė, nors ir išsigando, nesutriko. "Neturiu jokių pinigų!" - riktelėjo garsiau už plėšiką. Kai išvydę tokį buką plėšiką sujudo ir pensijų laukiantys senoliai, kaukėtajam nieko kito neliko, tik kuo greičiau mauti iš banko patalpų.
Persirengė moteriške
Nepavykus "operacijai" Noriūnuose, Tomas Visickas nusitaikė į Medicinos banko Kupiškio filialą. Kad anksčiau čia apsilankiusio "kliento" banko darbuotojai neatpažintų, Tomas persirengė... moterimi!
Į banko patalpas užsukusi "moteriškė", kaip sakė viena darbuotoja, buvo gana neblogos figūros ("itin dailiai atrodė "Monikos" firmos pėdkelnėmis aptemptos laibos kojos"), tačiau truputį šleiva... O kai ši "moteris" vyrišku balsu suburbuliavo iškeisti 10 dolerių, bankininkė vos amo neprarado - čia nei merga, nei bernas, o kažkoks vištgaidis! Nenuleisdama akių nuo keistos žmogystos, banko tarnautoja išrašė čekį ir dailiakojei paliepė su juo eiti į kasą. Priėjusi prie kasos langelio ir vidun įkišusi į pistoletą panašų daiktą, "moteriškė" anapus stiklinio užtvaro sėdinčiam banko darbuotojui Jonui griausmingu vyrišku balsu sušuko: "Atiduok iš kasos visus pinigus!" To betrūko! Negalėdamas atsistebėti klientės išvaizda ir balso tembru, banko tarnautojas akimirksniu išlėkė iš patalpos ir pabandė plėšikę nuginkluoti. Per grumtynes suplyšo plėšikės sijonas, iš rankų iškrito pistoletas... Kad ir kaip bankininkas stengėsi apsimetėlį sugriebti, tam vis dėlto pavyko išsinerti iš striukės ir pasprukti vien su glaudėmis...
Kaip tik tuo metu gatve, kuria nurūko pusplikis banko plėšikas, ėjo jį beatsivejančio bankininko žmona. Ji atkreipė dėmesį, kad kažkoks pusnuogis, moteriškas kojines užsitempęs keistuolis įsmuko į daugiabučio rūsį, tačiau iš kur galėjo žinoti, kad šis tipas ką tik kėsinosi šauti į jos vyrą! Tad kai Jonas papasakojo, kas ką tik nutikę, į paieškas įsitraukė ir jo žmona. Kol atvykę policijos pareigūnai šniukštinėjo rūsio patalpas, lauke žvalgiusis akyla moteris pastebėjo, kaip pro kitą namo pusę bėga į pasislėpusią žmogystą labai panašus vyrukas - irgi be kelnių, irgi su moteriškomis kojinėmis, tačiau jau trumpais plaukais... Jis sėdo į šalia daugiabučio stovėjusį baltos spalvos automobilį ir nuvažiavo. Dėl viso pikto Jono žmona įsidėmėjo šio automobilio valstybinius numerius. O kai netrukus kriminalistai rūsyje aptiko moterišką palaidinę ir plaukų sruogą, tapo aišku, kad Jono žmonos pastebėtas vyriškis - tas, kurio ir ieškoma!
Kupiškio policija blokavo visus kelius ir kelelius, tačiau automobilio Jono žmonos nurodytais numeriais vis nesimatė. Tomas padarė lemtingą klaidą: vienoje atokioje Kupiškio gatvelėje kelias valandas lukterėjęs ir nusprendęs, kad policijos operacija jau baigta, pajudėjo namų link. Ir buvo sulaikytas.
Gailėjosi ir atsiprašinėjo
Tomo Visicko baudžiamąją bylą nagrinėjo Panevėžio apylinkės teismas.
Teismo posėdžiuose teisiamasis prisipažino įvykdęs visus tris plėšimus ir dėl to labai gailėjosi. Dvidešimtmetis jaunuolis atsiprašė visų kartu ir kiekvieno atskirai, dievagojosi daugiau taip tikrai nedarysiąs.
Prokuroras pasiūlė vyruką uždaryti už grotų net 5 metams, bet teisėja buvo gailestingesnė ir pasitarusi su savimi Tomui laisvę atėmė 4 metams ir 3 mėnesiams.
