Laikraščio skaitytoja Dalia G. iš Rokiškio prašo paaiškinti, ar galima neveiksnaus žmogaus globėju paskirti asmenį, turintį centrinės nervų sistemos susirgimų. Laiško autorė taip pat domisi, kokie susirgimai apriboja neveiksnaus žmogaus globėjo teises, kokia pažyma apie sveikatos būklę turi būti pateikta teismui arba Globos ir rūpybos skyriui, kuri suteiktų teisę būti neveiksnaus žmogaus globėju? Kokia yra globėjo skyrimo neveiksniam asmeniui tvarka?
Į pateiktus klausimus reikėtų atsakyti plačiau. LR Civilinio proceso kodekse yra numatyta globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui tvarka. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos (rūpybos) šiam asmeniui nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjimą. Jeigu toks asmuo yra gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijoje, tas pats teismas privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą (rūpybą) ir paskirti globėją (rūpintoją). Tuos pačius veiksmus teismas privalo atlikti ir tuo atveju, jeigu minėtas pilnametis neveiksnus asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijoje. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu, tą pačią dieną nutartimi paveda globos (rūpybos) institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti. Globos (rūpybos) institucija raštu pateikia teismui išvadą, kurioje nurodo duomenis apie asmens, dėl kurio nagrinėjama byla, buvimo vietą ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo reikalingumą. Jeigu reikia skirti globėją (rūpintoją), pateikiama globėjo (rūpintojo) kandidatūra, nurodomi duomenys apie jį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su pripažintu neveiksniu ar ribotai veiksniu asmeniu, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė įgyvendinti globėjo (rūpintojo) pareigas, taip pat kitos turinčios reikšmės aplinkybės. Be to, nurodoma neveiksniu ar ribotai veiksniu pripažinto asmens nuomonė dėl globėjo (rūpintojo) kandidatūros. Jeigu pateikiama globėjo (rūpintojo) kandidatūra, pridedamas rašytinis šio asmens sutikimas ir sveikatos būklės pažyma, išduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatai ir kt.), globos (rūpybos) institucijos rašte turi būti tai nurodoma bei rekomenduojama paskirti šio turto administratorių. Jeigu reikia skirti globėją (rūpintoją), teismas išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti globėju (rūpintoju), teistumą ir administracinės teisės pažeidimus. Pasiruošimas nagrinėti bylą turi būti užbaigtas iki teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, įsiteisėjimo. Tokia byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant globos (rūpybos) institucijos atstovui, kuris pateikia išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju (rūpintoju). Neveiksniu ar ribotai veiksniu pripažintas asmuo, jeigu įmanoma, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, turi teisę teismo posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo (rūpintojo) kandidatūros. Teismas gali pripažinti būtinu asmens, pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu, dalyvavimą teismo posėdyje.
Laiško autorė taip pat domėjosi, kokie susirgimai apriboja neveiksnaus asmens globėjo teises. Deja, į šį klausimą atsakyti negalime, tai sprendžia konsultacinė gydytojų komisija, išduodanti medicininę pažymą apie būsimo globėjo sveikatos būklę. Tiktai konsultacinė gydytojų komisija, susipažinusi su globėju besirengiančio tapti asmens sveikata, gali atsakyti, ar turint centrinės nervų sistemos susirgimų galima tapti globėju. Paprastai teismui reikia pateikti specialios formos (046 a) pažymą apie sveikatą.
