Kai šelmiškai į mane žvilgtelėjo aukštas, išvaizdus, žilstelėjęs ponas, šiurpuliukai nubėgo per kūną. Rausdama kaip mergaitė spoksojau į vitrinoje dailiai išdėliotas prekes. Akies krašteliu stebiu: lūkuriuoja prie parduotuvės durų. Lėtais žingsniais pasuku išėjimo link...
- Prašau, ponia, pagarba moterims, - prakalbo.
Aukso papuošalai žėrėjo ant rankos, prilaikančios duris.
Paslaptingojo pono žingsniai susigretino su manaisiais. Virš galvos pykštelėjo juodo skėčio kupolas. Lynojo.
- Palydėsiu jus. Juk permirksite...
Lyg paukštė plazdėjo širdis, nuo įtampos tirpo nervai, sąnariuose nebejaučiau reumatinių skausmų. Visą kelią kalbėjo tik jis, negalėjau nė žodelio įterpti. Prie daugiaaukščio, kuriame gyvenu, išgirdau paskutinį sakinį:
- Susitiksime po savaitės, kai grįšiu...
Droviai žvelgdama į graikiškų bruožų veidą, pratariau:
- Taip...
Svajodama apie naują pažįstamą, visą naktį prasėdėjau virtuvėje sename krėsle. Mėlynakis džentelmenas, nors ant pinigų spausdink, rink į Seimą ar skirk ambasadoriumi... O elegancija, o manieros! Kas jis? Politikas, verslininkas, rašytojas?
Ne, tik ne poetas. Kas matė taip ekstravagantiškai atrodančius, skiedžiančius apie bučinius, aistrų ciklonus, kurpiančius pigaus turinio romaniūkščius rašeivas? Menininkai šiais laikais vargšeliai. O gal jis mielas "mafukas"? "Galas mano našliavimui", - padariau išvadą. Antras mėnuo, kai mes kartu. Lakstau skudurų į Gariūnus, į turgelį. Namuose skalbiu, ruošiu valgyti, tvarkau kambarius. O jis, giedodamas giesmelę apie kažkokio desanto su brangiais daiktais išsilaipinimą mano bute, guli ant sofos, valgo ikrus, rūko "Marlbor", žiaumoja "Dirol", baigia tuštinti metų metus kauptus įvairių gėrimų butelius. Kenčiu - myliu.
Meilės pasaka pradėjo tolti, pykomės, tačiau vis dėlto susitaikėme su sąlyga, jog jis neims nė lašo į burną.
- Kantriai lauksiu tavęs grįžtančios, - išspaudęs valdišką šypseną, vieną pirmadienio rytą pasakė mano žavusis Romeo.
Oro bučinys pakibo ore...
Iš darbo grįžau vėlai. Atidariusi duris akimirką stovėjau nustebusi ir priblokšta: cigarečių nuorūkos netilpo peleninėje, po stalu voliojosi tušti buteliai, o mano mylimasis tarytum dekoracija gulėjo tarp dviejų kėdžių ant grindų... Nuo lentynėlės išgaravo brangus papuošalas.
Ne, neverkiau. Niūniuodama senos dainos melodiją, sukroviau "mafuko" mantą į kelionmaišius ir padėjau ties durimis...
Romantiškosios našlės pasakojimą užrašė Zuzana PETRAITIENĖ
