Boleslovas DAČIULIS
Antanina, Antanina,
Tavo vardas mums gražus!
Kas pažįsta Antaniną,
Tas ir naktį nepražus!
Antanina, Antanina,
Niekados nebūk viena!
Vyrai giria ir Janiną,
Bet geriau Antanina.
Antanina, Antanina,
Nei tau vyras, nei vaikai.
Tai įpilk dar žalio vyno,
Kai tokie linksmi laikai.
Tai atneški dar ąsotį,
Dar namučio eit anksti...
Nėra ko tuščiai smurgsoti -
Gerk gurkšnelį ir pati.
Lai parausta tik vedeliai,
Įsiplieskia smilkiniai,
Susitart tada jau gali
Angelėliai ir velniai.
Antanina, dar pasiausim,
Kol gyvi, kol dar jauni -
Juo labiau kad tu arčiausiai
Visą naktį gyveni.
Ne iš užsienio kviestinė,
Akys linžiedžių spalvos:
Ne pirma, ne paskutinė
Mergužėlė Lietuvos.
Antanina, Antanina,
Tavo vardas mums gražus!
Kas apglėbė Antaniną,
Tas lig ryto nepražus!
