Remigijus RAINYS
Lemtingas šūvis iš graižtvinio šautuvo, po kurio žuvo aštuoniolikametė, tebuvo paskutinė grandis ilgoje į šią žmogžudystę vedančių dėsningumų grandinėje, kurią nutraukti galbūt gerokai anksčiau privalėjo ir kaimynai, ir seniūnijos darbuotojai, ir policijos pareigūnai. Dabar jau per vėlu ką nors kaltinti, tačiau kiek dar panašių nelaimių atsitiks, kol pagaliau visi atsakingai vykdys savo pareigas ir nepaliks šaunamųjų ginklų nepatikimose rankose...
Šeimynykščius gąsdino ginklais
Nuo Pasvalio kilęs Antanas Zaronskis (71 m.) naują šeimą su gerokai jaunesne Jefrosenija Orlova sukūrė daugiau nei prieš dešimt metų. Abu susipažino ir draugėn suėjo Panevėžyje, kur Antanas dar tebedirbo tuometinėje Tiksliosios mechanikos gamykloje. Naujoji pora ir Jefrosenijos dukrelė Zinaida persikėlė gyventi į nusipirktą vienkiemį Panevėžio rajono Vėžiškių kaime ir vertėsi žemės ūkiu, tačiau šeima vieninga netapo. Kaip sakė Jefrosenija, jau nuo pirmųjų gyvenimo metų Antanas bandė "kietai" vadovauti jai ir Zinai, nepripažindamas jokių nuolaidų. Už kiekvieną tikrą ar tariamą nusižengimą mažajai podukrai buvo taikomos fizinės bausmės, neretai kliūdavo ir mergaitę bandžiusiai užstoti žmonai. Vyriškis šeimynai nevengdavo grasinti ir legaliai laikomais savo medžiokliniais šautuvais, kaišiodavo moteriškėms panosėn užtaisytų ginklų vamzdžius.
Šūviai dėl sunkvežimio žemių
Apie karštą A. Zaronskio būdą ir nesuvaldomą charakterį Raguvos seniūnijos gyventojai sužinojo bene prieš trejus metus, nes iki tol ši šeima beveik visiškai nebendravo net su artimiausiais kaimynais. Todėl dar didesnis šokas raguviškius ir su šiuo miesteliu susiliejusios Užunevėžio gyvenvietės žmones ištiko, kai vidury baltos dienos gyvenvietėje nuaidėjo šūviai ir ėmė byrėti gyvenamųjų namų langų stiklai. Netrukus paaiškėjo, kad tai A. Zaronskis aiškinosi, kas iš jo atsiimtų hektarų neatsiklausęs prisikasė ir išsivežė sunkvežimį žemių. Laimei, tuomet niekas nenukentėjo, o pareigūnai paėmė iš karštuolio teisybės ieškotojo medžioklinį šautuvą. Skandalas užgeso šalims susitaikius, ir ginklas A. Zaronskiui buvo sugrąžintas. Aišku, gyvenantiesiems vienkiemiuose šiais laikais tikrai nesaugu ir dažnai tik šautuvas atbaido galimus užpuolikus, tačiau jei tuomet į Antano išdaigas būtų buvę pasižiūrėta rimčiau ir iš naujo apsvarstytos jo galimybės teisėtai laikyti šaunamąjį ginklą, galbūt vėlesnės tragedijos būtų išvengta. Juk jau tuomet žmonės kalbėjo, jog A. Zaronskis liausis tik nužudęs kokį žmogų.
Moteriškes auklėjo montavimo raktu ir šūviais
Atrodė, kad šeimyniniai nesutarimai aprims, kai Zinaida pradėjo mokytis Anykščių žemės ūkio mokykloje ir į namus parvažiuodavo vis rečiau, tačiau be kivirčų neapsieidavo kone kas antras jos sugrįžimas. Patėvis prie merginos kibdavo menkiausiu pretekstu. Rugsėjo mėnesį iš šokių vėliau sugrįžusiai podukrai A. Zaronskis montavimo raktu sulaužė kelis šonkaulius. Kitą kartą Antanas, grasindamas užtaisytu šautuvu, bandė neišleisti Zinos iš namų, tačiau ši ginklą iš patėvio atėmė ir paslėpė miške. Bet vėlų vakarą sugrįžusios merginos laukė siurprizas - nepatenkintas, jog jam sutrukdė miegą, patėvis šovė į duris kitu savo šautuvu ir tik atsitiktinumo dėka kulka nekliudė už jų stovėjusios podukros. Kulkos žymė maždaug merginos galvos aukštyje tebematoma ir šiandien. Šį kartą Anykščių žemės ūkio mokykloje dvyliktą klasę bebaigianti ir virėjos specialybę beįgyjanti Z. Orlova pasiskundė policijai ir iš A. Zaronskio buvo paimti du medžiokliniai šautuvai, tik kažkodėl paliktas trečiasis. Šio incidento tyrimas dar nėra visiškai užbaigtas, o Antanas vėl griebėsi ginklo. Šį kartą - prieš savo žmoną. Prieš tai vyriškis sulaužė savo moteriai kelis rankos pirštus. Pasak Jefrosenijos, ji paprasčiausiai patingėjo keltis iš šilto patalo ir savo sutuoktiniui atnešti atsigerti, tad jis sugriebė jai už pirštų ir pasakęs, kad jam smagu, jog žmonos pirštai taip lengvai lūžta, juos sulaužė. Jefrosenija dar tebenešioja gipsą ir nenorėdama su juo rodytis žmonėms atsisakė su vyru eiti į miestą, todėl šis vėl labai supyko ir pareiškęs, kad nušausiąs, užsitaisė graižtvinį šautuvą bei ėmė vaikytis moteriškę aplink namus. Jefrosenijos laimei, Antanas jos nepavijo ir pagaliau šautuvą vėl padėjo į seifą, tačiau kulkos neišėmė. Pasak moteriškės, vyras jau seniai nebemedžioja ir ginklus naudoja tik saviškiams terorizuoti. Prieš keletą dienų į sodybą atbėgusi lapė įkando J. Zaronskienei į ranką ir ji, neprisišaukusi Antano, pati ją užmušė kastuvu. Vyriškis net nesugebėjo, nors buvo pažadėjęs, užkasti negyvos lapės ir šis vis dar tebepūva sodybos kieme.
Į šokius nebenuvažiavo
Savaitgalį Zaronskiai vežė į kiemą šiaudus iš laukų, pasikinkę į vežimą arklį. Drauge su motina bei Antanu darbavosi ir Zinaida. Pas ją apie 15 valandą atėjusi draugė Oksana pakvietė vakarop eiti į šokius. Maždaug po valandos į sodybą užsuko ir kita Zinaidos draugė - Filomena. Merginos, belaukdamos, kol Zinaida baigs darbus, sulipo į kieme stovėjusį automobilį "Lancia", kuriuo važinėdavo ir Antanas, ir jo podukra, nors pastaroji dar neturėjo vairuotojo pažymėjimo, ir įsijungė magnetolą, norėdamos pasiklausyti muzikos. A. Zaronskiui tai nepatiko, tačiau jis nutylėjo. Vėliau Z. Orlova nuėjo į trobą persirengti, kažkuri iš draugių jai šūktelėjo ir paprašė atsigerti. Kai Zinaida išnešė stiklainį su vandeniu, Antanas galutinai supyko ir nuėjęs į namus iš seifo išsitraukė šautuvą. Sugrįžusiai podukrai jis pasakė tuoj iššaudysiąs jos drauges ir neleisiąs joms automobiliu važiuoti į šokius bei bandė išeiti į kiemą, tačiau jį iš nugaros sugriebusi Zinaida stumtelėjo į kitą kambarį bei atsukusi nugarą norėjo išeiti. Nespėjo Z. Orlova žengti ir kelių žingsnių, kai Antanas iššovė jai į nugarą. Perskrodusi kūną kulka išlėkė kiaurai merginai per pilvą. Zinaida susmuko vietoje. Kai išgirdusi šūvį į kambarį atbėgo Jefrosenija, jos vyras stovėjo atkišęs šautuvą ir tylėjo. Pamatęs žmoną A. Zaronskis metė ginklą ant žemės ir išbėgo laukan. Klykdama, jog Antanas nušovė Ziną, J. Zaronskienė išbėgo jam iš paskos, o į vidų užėjusios draugės nebeužčiuopė nelaimėlės pulso. Persigandusios merginos kurį laiką virpančiais pirštais nesugebėjo mobiliuoju telefonu surinkti greitosios pagalbos numerio. Atvažiavę medikai konstatavo Z. Orlovos mirtį ir apie įvykį pranešė policijai. A. Zaronskis buvo sulaikytas, o ikiteisminį tyrimą atlieka Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnai. Greičiausiai Antanui Zaronskiui bus skirta psichiatrinė ekspertizė, tačiau ar nereikėjo to padaryti dar po prieš trejus metus kilusio incidento?
