"...Ir kai jaunikliai kariai susiėmę už širdžių kris negyvi - Pasaulio pabaiga arti!" (Iš Nostradamo pranašystės)
Sigitas STASAITIS
Įpratę prie šūkio: "Sportas - sveikata", net nesusimąstome, jog tai - netiesa. Iš tikro sveikatos duoda tik fizkultūra, o didysis, profesionalusis sportas yra tikras luošintojas ir žudikas.
Šiaulietį krepšininką Eligijų Stankūną daug kas vadino kylančia žvaigžde, būsimuoju Lietuvos rinktinės nariu, tačiau naktį į birželio 18-ają ramiai užmigęs vaikinas rytą nebeprabudo. Sustojo krepšininko, kuriam tebuvo vos šešiolika, širdis. Mirties liudijime - formalus įrašas: "Išeminė širdies liga". Pasak kardiologų, paaugliai šia liga neserga ir juolab nuo jos nemiršta, todėl "Akistata" atliko savo tyrimą. Kas pražudė jaunutį, nė karto (!) sveikata nesiskundusį sportininką?
Krepšinis privertė surimtėti
Eligijus, kaip ir dauguma Lietuvos berniukų, krepšiniu žavėjosi nuo vaikystės. Dar besimokydamas pradinėse klasėse tiek nenuilsdamas mėtydavo kamuolį į krepšį, jog tai pastebėjo ir kaimynai, ir pedagogai. Vienas jų Eligijaus mamą Laimą Stankūnienę supažindino su Šiaulių sporto mokyklos "Saulė" krepšinio treneriu Dainiumi Bertuliu, rytais gretimoje mokykloje vedusiu fizinio lavinimo pamokas. Lyg nujausdama, kad sportas atneš nelaimę, moteris dvejojo, tačiau ją įtikino "geležinis" argumentas - negi bus geriau, jei judrus ir vikrus vaikas energijos perteklių ims lieti gatvėje? Taip 1997 metais E. Stankūnas pradėjo lankyti krepšininkų grupę.
Galima drąsiai teigti, jog sporto sekcijoje Eligijus atrado krepšinį, o krepšinis - būsimąją žvaigždę. Per septynerius metus laimėta dešimtys vaikų, vėliau - jaunučių varžybų. Eligijui aikštelėje sekėsi, šis iškart suprato, kad sporte laimi tik atiduodantieji jėgas iš paskutiniųjų.
- Sūnus visada norėjo būti geriausias, - atsidusdama prisimena L. Stankūnienė. - Būdavo, grįžęs iš respublikinių varžybų pasididžiuodamas pasakoja žaidęs visus keturis kėlinius nuo pirmos iki paskutinės minutės, pelnęs tai 37, tai 39 taškus. Užuot pasiguodęs, kad treneris neduoda pailsėti ir pasėdėti, jis didžiavosi aikštelėje esąs nepakeičiamas.
Sūnaus gyvenimu džiaugėsi ir tėvai - norėdamas būti geru sportininku, iki 190 centimetrų išstypęs jų Eligijus elgėsi drausmingai, laikėsi režimo. Mama sako, jog sūnui, kaip ir artimiausiems jo komandos draugams, nerūpėjo net šokiai, merginos, vakarėliai ir juolab svaigalai ar rūkalai. Visos jėgos - treniruotėms, visos kalbos - apie sportą. Vaikinas ateitį taip pat įsivaizdavo tik susijusią su krepšiniu, baigęs vidurinę mokyklą svajojo įsitvirtinti kokioje nors profesionalų komandoje. Ir būtų įsitvirtinęs - šiemet jis buvo pakliuvęs į "Saulės" sporto mokyklos geriausiųjų krepšininkų trejetuką, išrinktas šešiolikmečių komandos kapitonu, jo nuotrauka papuošė sporto mokyklos garbės lentą. Šiandien sporto mokyklos "Saulė" garbės lentoje E. Stankūno nuotrauka - su juodu kaspinu. Lyg laidotuvių namuose...
Pirmas pavojaus ženklas neįvertintas
Pirmas nelaimės ženklas pastebėtas beveik prieš metus. Pernykštį rugpjūtį Eligijaus draugo tėtis L. Stankūnienei papasakojo neramią žinią - jis matė, kaip žaisdamas krepšinį Eligijus staiga sustojo, susiėmė už krūtinės, išbalo ir susirietė. Tiesa, po minutės priepuolis praėjo ir vaikinas kamuolį varinėjo toliau. Sunerimusi L. Stankūnienė nedelsdama sūnų užregistravo privačiame kardiologo R. Mažutavičiaus kabinete. Eiti pas gydytoją Eligijus nenorėjo, sakė, kad joks pasaulio medikas neuždraus jam sportuoti, tačiau prieštarauti motinai neišdrįso. Apžiūrimas gydytojo Eligijus kalbėjo problemų dėl širdies niekada nejautęs, na o kad nudiegė aikštelėje - kam gi nebūna? Dabar, po sportininko mirties, galima įtarti, kad vaikinas melavo. Gali būti, kad tuomet jam jau buvo pradėjęs vystytis širdies nepakankamumas ir jis didelių krūvių metu turėjo jausti kažką blogo. Tačiau patikėjęs pacientu ir neturėdamas informacijos (echoskopas nieko bloga neparodė - tik sportininkams būdingą didesnę širdį), gydytojas nebepaskyrė testo, kurio metu tiriama širdis fizinio krūvio metu. Motina nusiramino, o Eligijus, kalbant sportininkų žargonu, per treniruotes visus metus arė lyg arklys. Toliau - logiškai nesuvokiami įvykiai. Birželio 5-ąją komanda paleidžiama atostogų, treniruočių ir krūvių nebelikę, o Eligijaus gyvenimo žvakė rusena paskutines 13 dienų...
Birželio 17-ąją E. Stankūnas iš draugų grįžo apie 23 valandą. Suvalgė nemažą porciją keptos mėsos ir iki pirmos nakties linksmas šnekučiavosi su mama bei vyresne seserim Aiste. Po to atsigulė ir užmigo. Amžiams. Apie pusę devintos ryto priėjusi brolį pažadinti Aistė ėmė klykti - Eligijus gulėjo be sąmonės, beveik nebekvėpavo - tik sušvokšdamas ar sugargaliuodamas. Su sirenomis atlėkę greitosios pagalbos medikai tik liūdnai skėstelėjo rankomis - šešiolikmetis jau miręs...
Apgaudinėjo trenerį - apgavo save
Galutinės ekspertizės rezultatai bus aiškūs tik dar po dviejų savaičių, o skrodimą atlikę medikai nustatė, jog šiaulietis mirė sustojus širdžiai. Vaikino mirties liudijime užrašyta formali diagnozė: "Ūmi išeminė širdies liga". Kalbinti kardiologai "Akistatai" paaiškino, jog paaugliai šia liga neserga ir juolab nuo jos nemiršta.
Žinia, visi rimtai sportuojantys paaugliai (net šachmatininkai), privalo nuolat tikrintis sveikatą. Šiaulių apskrities sporto medicinos centre E. Stankūno sveikata pradėta tikrinti 1998 metais. Atrodo, įgimtų širdies ydų Eligijus neturėjo, nes tai būtų buvę pastebėta atliekant kardiogramas. Sporto medicinos centro klinikinė fiziologė Audronė Gaidamavičienė korespondentui kalbėjo, jog 2000-aiais, kai E. Stankūnas pateko į aukšto sportinio meistriškumo grupę, ant jo sveikatos patikrų bylos užklijuotas raudonas lipdukas. Jis medikus perspėja, kad sportininko treniruočių krūviai dideli, tad sveikata itin nuodugniai tikrinama kas 4 mėnesiai. Įrašai rodo, jog tuomet E. Stankūno širdis į fizinį krūvį reagavo normaliai.
Paskutinį kartą Sporto medicinos centre E. Stankūnas tikrinosi 2003-iųjų balandžio 17-ąją ir gavo leidimą sportuoti iki rugpjūčio 20-osios. Deja, daugiau į Sporto medicinos centrą vaikinas nebeatėjo. Vieni mano, jog jis paprasčiausiai tingėjo atlikti formalumus, kiti - jog širdies skausmus jautęs krepšininkas nesitikrino specialiai bijodamas, kad medikai uždraus sportuoti ir apie širdies sutrikimus praneš treneriui. Eligijus be krepšinio nebegalėjo gyventi ir dėl jaunatviško kvailumo galėjo nesuprasti, kad nesitikrindamas lenda į mirtiną pavojų. Treneris sąsiuvinyje kruopščiai registruodavo auklėtinių sveikatos pažymas. Po tragedijos susizgribta, jog Eligijus sveikatos pažymos šiemet taip ir neatnešė. Treneriui jis niekada neužsiminė apie širdies skausmus ir melavo einąs tikrintis, po to kalbėdavo dar negavęs pažymos, vėliau porindavo pažymą kažkur užkišęs namie ar užmiršęs atsinešti. Tėvai taip pat nepasidomėjo, kodėl sūnus ištisus metus sportavo nepasitikrinęs sveikatos.
Nuo čempiono iki lavono - vienas žingsnis
Sporto mokyklos "Saulė" direktorius Benjaminas Kirstukas "Akistatai" kalbėjo, jog įvykusi tragedija sukrėtė ne tik jų mokyklos, bet ir visos Lietuvos sporto mokyklų trenerius. Visi išgyvena ir laužo galvas, dėl ko gi įvyko tragedija. Pasak B. Kirstuko, jei paauglio širdį suėdė fiziniai krūviai, kodėl jis mirė ne per varžybas ar treniruotę, o ramiai atostogaudamas? Jei dėl sporto vystėsi mirtina širdies liga, kodėl pernykštį rugpjūtį po dieglio atlikta echoskopija neparodė nė menkiausių įtarimų?
Vienas prašęs likti neįvardintas treneris "Akistatai" papasakojo savo versiją. Pasak specialisto, jaunas sportininkas galėjo širdį susigadinti ir steroidiniais preparatais, liaudyje vadinamais dopingu. Tokio amžiaus sportininkai ne vienas ryja vyriškus hormonus. Gydytojai korespondentui pripažino, jog šie hormoniniai vaistai iš tikro gali ne tik greitai padidinti jėgą ir ištvermę, bet ir suformuoti auglius, mirtinai pavojingą širdies "AV" sistemos laidumą ar kraujo krešėjimo anomalijas. O juk itin tikėtina, kad Eligijui miegant susidarė kraujo krešulys, kuris užkimšo svarbią širdies ar plaučių kraujagyslę. Nors oficialiai nepripažįstama, tačiau pastaruoju metu mirę profesionalai dviratininkas, latvių krepšininkas, afrikietis futbolininkas (ir dar šimtai kitų profesionalų) sveikatą susigadino būtent dopingu.
E. Stankūno nebeprikelsime, belieka pasimokyti iš tragedijos. Tėvai ir treneriai turėtų įsisąmoninti, jog sportininkų sveikatos patikra reikalinga ne vien biurokratams. Treneriai turėtų auklėtinius mokyti stebėti savo širdį ir bendrą savijautą, neslėpti, jei užeina kokie nors skausmai. Na o jauniesiems sportininkams privalu suvokti, kad galima apgauti trenerius, tėvus ir net gydytojus. Bet tik ne savo sveikatą. Intensyvūs fiziniai krūviai alina organizmą, todėl reikia itin prisižiūrėti. Ir atminti, kad nekvalifikuotai vartojami dopingo preparatai gali padaryti ne tik čempionu, bet ir lavonu. Ir gana greitai.
