Ji yra normalios šeimos motina ir galėtų laimingai gyventi su savo vyru ir vaikais. Vieną dieną paslaptinga, nesuprantama jėga ją pastūmėja link morgo. Ten ji paprašo, kad jai patikėtų naujagimio lavonėlį...
* Los Angeles. 1996 - ųjų metų gegužės pabaiga. Kelių darbininkas šalikelėje randa sportinį krepšį su kelių mėnesių kūdikio lavonėliu. Kūdikis nuogas. Matomai, jis užmuštas krintant krepšiui iš automobilio.
Praeina dešimt dienų, o kūdikio kūnelis tebeguli Los Angeles grafystės morge, nes nepavyksta surasti žudiko ar žudikės. Centriniame komisariate suskamba telefonas. Prityręs policininkas Chris Ruedas pakelia ragelį. Prisistato kokia tai Debi Faris. Ji sakosi girdėjusi apie šalikelėje rastą negyvą kūdikį ir tai, kad niekas nereikalauja jo kūno. Jis būsiąs palaidotas neatpažintųjų kapinėse be jokių apeigų. Debi niekuo nebegalinti jam padėti, tad nors normaliai jį palaidotų. Ar jai būtų suteikta tokia galimybė? Policininkas Chris pirmą kartą gyvenime išgirsta tokį pageidavimą, tad iš karto jame sukyla seklio instinktas. Kas ši moteris? Kodėl taip domisi minimu kūdikiu? Gal šis skambutis turi ryšį su kūdikio artimaisiais? O gal tai jo atgailaujanti motina arba vaikžudystės liudininkė? Chris Ruedas nusprendžia, kad moteris padės jam prisikasti iki kūdikį nužudžiusio asmens. Jis nuvyksta pas ją į namus. Policininką nustebina ne tik namų aplinka, bet ir nuostabūs tėvų ir jau suaugusių vaikų santykiai. Po pokalbio su Debi dingsta visi įtarinėjimai. Jis jai prisipažįsta pats jaučiąs sunkumą širdyje, kad šie bevardžiai kūdikiai užkasami kapinėse neatpažintųjų kampe ir pats prižada padėti gauti leidimą palaidoti vaikutį.
Taigi, Debi Faris nuperka vietą kapinėse už kelių kilometrų nuo savo namų. Tada, kai ji jau ketina vykti pasiimti kūdikį, paskambina policija ir praneša, kad rasti dar du neatpažinti mažyliai: pasmaugtas naujagimis ir paskandinta dvimetė mergytė. Pareigūnai paklausia, ar ji tuo pačiu metu negalėtų pasirūpinti ir jais. Moteris sutinka. Ji juos pakrikštija Matthew, Nathan ir Dora vardais pabrėždama, kad tai labai svarbu. Kodėl? Todėl, kad JAV visi neatpažinti asmenys abejingai vadinami Jane arba John vardais nepriklausomai nuo jų lyties. Debi Faris sujaudinta, nes laidotuvėse dalyvauja ir detektyvas Chris Ruedas. Kunigas pašventina karstelius. Debi tėvas sukala kryžius: mergaitei rožinės, o berniukams žydros spalvos. Ant kiekvieno kryžiaus vardas ir širdis. Viskas būtų tuo ir pasibaigę, jeigu po poros mėnesių policija nebūtų jos paprašiusi palaidoti Malibu pliaže šiukšlių dėžėje rasto naujagimio. Pirmąjį kartą ji nedrįso vykti į morgą pasiimti vaikų lavonėlių, tačiau dabar ji panoro tai padaryti pati. Ji pagalvojo, kad jeigu per savo trumputį gyvenimą jie būtų turėję tikrą motiną, ta motina niekada nebūtų leidusi jiems iškeliauti jų nepriglaudusi prie krūtinės. Taigi, dabar ji pati nueina į morgą, kuriame jos laukia baisus vaizdas. Jordan - taip ji pavadino šį naujagimį, pridengtas permatoma plėvele guli nuogas šaldytuvo stalčiuje. Vaikutis tamsiaplaukis ir švelnių veido bruožų. Moteris susupa naujagimį į antklodėlę ir priglaudžia prie savęs. Paskui, vėliau ji nuneša kūdikį į Angelų sodą. Debi šiuo vardu pavadino neatpažintų vaikų kapines.
Kapinės pamažu augo...Šiuo metu jose ilsisi keturiasdešimt devyni vaikai. Kalbėdamas su moterimi žurnalistas paklausė, ar šių mažųjų kankinių tarpe yra bent vienas, kuris jos širdžiai brangesnis nei kiti. Debi Faris tai paneigė. Ji tiktai pabrėžė, kad su vaikais susietos istorijos labai nevienodos. Kai kurios iš jų taip jaudina, kad neįmanoma pamiršti. Ji niekada nepamirš mažosios Grace, ištrauktos iš vandens su tuščiomis akiduobėmis nuo ilgo mirkimo drėkinimo kanale. Moteris į jos karstelį įdėjo lėlę ir geltoną rožę. Arba taip apdegusio naujagimio, kad buvo neįmanoma nustatyti jo lytį. O šiukšlių konteineryje rastas dviejų savaičių kūdikis, kuris šliaužė, kol mirė nuo išsekimo. Policininkas, pakrikštijęs berniuką Michael vardu ir vykdęs visus tyrimus, verkė per šio vaiko laidotuves.
Žurnalistas paklausė, ar laidojimo apeigos visada vienodos. Debi atsakė, kad taip. "Mišios aukojamos Angelų sode pastatytoje baltoje palapinėje. Susirenka nuo 50 iki 100 žmonių. Giedamos religinės giesmės, perskaitoma vaiko garbei parašyta poema. Jos autorius - mūsų draugijos narys .Ceremonija trunka apie valandą. Jos pabaigoje paleidžiu į dangų baltą balandį, simbolizuojantį laidojamą kūdikį. Po to Angelų sode besiilsinčių vaikų atminimui paleidžiu į dangų tiek balandžių, kiek vaikų sielų paliko šią žemę". Toliau moteris paaiškino, kad laidojimo apeigose dalyvauja tyrimus atliekantys policininkai, asmenys, atradę nelaimingųjų lavonėlius, apylinkės žmonės. Kartą pagyvenę žmonės važiavo net 100 kilometrų, kad padėtų ant kapelio gėlių ir gelsvą pliušinį kiškutį.
Ar Angelų sode ilsisi tiktai naujagimiai? Ne. Čia yra ir penkiametis berniukas, nes nepavyko jo iš karto identifikuoti. Vėliau buvo nustatyta jo tapatybė, tačiau atvykę seneliai pasimeldė ir nusprendė, kad jų anūkėliui geriau likti Angelų sode.
Kai kas domisi, ar sąžinės priekaištų griaužiami tėvai ateina pasimelsti prie savo kūdikio kapo? Tikriausiai, tačiau tada kai niekas nemato. Praslinkus kelioms savaitėms po vieno kūdikio laidotuvių, jauna moteris kreipėsi į kapinių sargą klausdama kelio į Angelų sodą. Sekančią dieną dingo nuo kapelio mažytis akmeninis angeliukas. Visi įsitikinę, kad moteris jį pasiėmė savo kūdikio atminimui.
Ponia Debi Faris kartais dalyvauja moterų - vaikžudžių teismuose. Ji bando suprasti, kas jas verčia taip siaubingai elgtis. Susitikimų metu rauda ne tiktai Debi, bet ir žudikės. Debi nesutiko nei vienos, kuri gerai jaustųsi. Debi Faris pažymėjo, kad nei viena iš jos pažintų moterų vėliau nebeturėjo vaikų. Paaukoto kūdikio prisiminimas joms atėmė norą pastoti.
Debi Faris piktinasi, kad Amerikoje jaunos motinos jaučiasi tokios vienišos, jog ryžtasi nužudyti savo kūdikius. Ji norėtų pakeisti tokią tvarką, todėl įkūrė asociaciją. Amerika negali toleruoti, kai šalikelėse mėtosi pamestų vaikų lavonai. Moteris eina į mokyklas, seksualiai brandžiam jaunimui aiškina apie pasekmes, visada primena šių nekaltų kūdikių liūdnas istorijas ir vaikžudystės siaubą.
Angelų sodui jau šešeri metai. Per tą laiką viskas pakrypo teigiama linkme. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius tebuvo vienos laidotuvės. Tai paaiškintina nauju įstatymu, kurį priėmė Kalifornija ir kitos 39 JAV šalys. Šis įstatymas leidžia motinai 72 valandų laike nuo kūdikio gimimo nunešti nepageidaujamą mažylį į artimiausią ligoninę ir ten palikti savęs neįvardinant. Įstatymui įsigaliojus devyni naujagimiai atsidūrė Los Angeles ligoninėse. Laimingieji! Priešingu atveju jie būtų gulėję Angelų sode...
"Dėžė kūdikiams"
Palikti naujagimį gatvėje su viltimi, kad kas nors juo pasirūpins labai rizikinga, nes mažylis gali sušalti arba mirti badu. Vienuolės tai suprato jau viduramžiais. Saint - Vincent - de - Paul vienuolyno vienuolės sugalvojo tokį besisukantį mechanizmą. Jo dėka jaunos gimdyvės galėdavo padėti savo kūdikį vienoje vienuolyno durų pusėje, o paskui įrenginį pasukti ir mažylis atsidurdavo pastato viduje. Kūdikį atnešusi motina likdavo nepastebėta. * Pastaruoju metu Vokietijoje išaugo pamestinukų skaičius[ 2000 - iais gatvėje buvo rasta 40 kūdikių]. Šalis pritaikė tą pačią sistemą. Nuo šiol Hamburge yra "Dėžė kūdikiams", į kurią galima padėti naujagimį nesibaiminant dėl jo sveikatos.
Beprotiškas pasaulis
Žavinga byla
Vienas britų muzikas buvo apkaltintas autorystės teisių pažeidimu. Jis atsidūrė teisme. Muzikas taip jaudinančiai atliko baladę pačiame teismo salės viduryje, kad sužavėjo teisėjus ir laimėjo bylą. Išeidamas iš salės jis pareiškė: " Akustika buvo nebloga".
Pavojingas kvapas
Olandijoje La Haye teismas nuteisė vyrą 250 Eurų bauda, nes jis nusimovė kojines bibliotekoje. Teisėjas nusprendė, kad tai "pasikėsinimo į aplinkinių uoslę" atvejis. Jis patikslino, kad kaltinamojo prakaituotos kojos taip dvokė, jog "nuodijo kitus skaitytojus".
Ūdros... baimė
Baimė kito asmens būdinga ne tiktai žmonėms. Kartais taip atsitinka ir gyvūnams. Škotijoje zoologijos sode atsidūrė dvi Kanados ūdros. Šiandieną jų gentainės jas puldinėja dėl "užsienietiško akcento". Vietos etologas taip paaiškino šį atvejį: "Kiekviena gyvūnų rūšis tarpusavyje bendrauja sava bendra kalba. Bendravimo garsai keičiasi priklausomai nuo regiono, iš kurio kilęs gyvūnas. Kanadietėms ūdroms bus sunku bendrauti su kitomis. Bent jau tol, kol "neperims" škotiško akcento...
Gal kas pamylėtų mano vėžlį?
Anglė iš Nortamptono [Northampton] kreipėsi į anglų spaudą su skausmingu, tiesiog jaudinančiu prašymu.Ji ieško savo vėžliui DB, 80 - ies metų amžiaus patelei verto patino. "Jau laikas, kad ji susilauktų mažylių!", - tvirtina savininkė. Tiesa, DB jau buvo susitikusi su keliais pretendentais, tačiau nei vienas jai netiko. Pirmajam trūko drąsos, antrojo užpakalinės kojos buvo per silpnos, tad negalėjo atlikti reikiamo veiksmo. Taigi, 80 - ies metų amžiaus DB tebėra nekalta. Argi tai protinga?!
Pornografiniai filmai pandoms
Kinijos didžiųjų pandų globos ir reprodukcijos centro direktorius Zhang Heming visiškoje neviltyje. Didžiosios pandos ant išnykimo ribos, nes neturi seksualinio potraukio. Taigi, mažėja gimstamumas. Vadovas nutarė stimuliuoti jų libido, joms rodydamas trumpus erotinius, tiesiog pornografinius pandų poravimosi metu nufilmuotus kadrus! Sunku pasakyti, ar jie sukels seksualinę pandų aistros ugnį. Parodys ateitis.
