Sigitas STASAITIS
Šiaulių apygardos teisme paskelbti eiliniai nuosprendžiai už eilinius brutalius nusikaltimus. Girti kuršėniškiai nepažįstamą merginą "pasveikino" gimtadienio proga - ją pagrobė ir išžagino; banditų gauja užpuolė kaimo gėlininkus, o norėjusį iškviesti policiją vaikiną nušovė. Aprašydamas nusikaltimus korespondentas internete pasidomėjo, kaip už tokį pat brutalumą baudžiama demokratiškiausia pasaulio šalimi vadinamose JAV? Išaiškėjo, jog amerikiečių teismai net kelis kartus griežtesni. Pažįstamas JAV advokatas "Akistatai" išaiškino, jog ne amerikiečiai griežti, o mes nuolaidžiaujame žudikams, banditams bei išgamoms.
Jubiliatė pabėgo nuoga
Šiaulių rajone gyvenanti Asta (vardas pakeistas) dirba pardavėja Šiaulių pietiniame rajone, kasryt maršrutiniais mikroautobusais važiuoja į darbą, o vakarais - namo. 2001 metų gegužės 12-ąją pardavėjai sukako 20 metų. Bendradarbiai ir draugas Astai įteikė gėlių, pasveikino. Vakare būdama pakilios nuotaikos mergina su draugu įsėdo į maršrutinį mikroautobusą, važiuojantį į Kuršėnus. Buvo jau vėlu, autobusėlyje, be Astos su vaikinu, sėdėjo tik vairuotojas Arūnas Kriaučiūnas (39 m.) su savo draugu Vilandu Tinteriu (23 m.). Vairuotojas buvo išgėręs, norėjo bendrauti. Užkalbinęs merginą ir sužinojęs, jog tądien jos gimtadienis, A. Kriaučiūnas pasiūlė keleivei tokią progą atšvęsti. Asta padėkojo ir paprašė prie namų sustoti, tačiau vairuotojas nepakluso, keleivę nuvežė į Kuršėnus ir trumpam stabtelėjo prie autobusų stoties. Ne, chuliganai Astos nepaleido, tik iš autobusiuko grubiai išstūmė jos draugą. Tuomet pagrobėjai merginą nuvežė ir jėga įvedė į namą Alėjos gatvėje. Čia Asta buvo sumušta ir išžaginta. Tai darė A. Kriaučiūnas, o V. Tinteris auką laikė už rankų. Netrukus į namą užsuko trečias kuršėniškis - už vagystes bei sužalojimą teistas Laimonas Ratinas. Verkiančiai Astai jis pažadėjo parvežti namo, įviliojo į lengvąjį automobilį, tačiau nuvežė į kitą butą, kur sumušė ir pats išprievartavo. Nutaikiusi momentą mergina nuoga pabėgo iš buto, susistabdė taksi ir nuvažiavo į policiją.
Bausmės juokingai mažos
Iškėlus bylą A. Kriaučiūnas su L. Ratinu pabėgo į užsienį, tačiau Lietuvos prašymu buvo suimti svečiose šalyse. L. Ratinas nusikalto Vokietijoje - prieš parvežamas sėdėjo Brandenburgo kalėjime. Pernykštę gegužę už išžaginimą teismas jam skyrė 5 metų bausmę. A. Kriaučiūnas šiemet pavasarį suimtas Ispanijoje, Lietuvoje buvo nuteistas prieš gerą savaitę. Arūno veiksmus teismas įvertino galutine 5 metų ir 10 mėnesių bausme. Nuo pareigūnų nesislapstė tik V. Tinteris. Jis klaidingai manė, jog jei Astos pats nežagino, o tik tai darant A. Kriaučiūnui merginą palaikė už rankų, tai jo veiksmai nenusikalstami. V. Tinterį ištiko šokas, kai teismas ir jam paskyrė tokią pat kaip ir A. Kriaučiūnui bausmę.
Paprašė atimti gyvybę
Šiemet pavasarį JAV Kalifornijos valstijoje trys automobiliu važinėjęsi bičiuliai pasisiūlė iki namų pavėžėti netekėjusią merginą, tačiau ją pagrobė, nuvežė į nuošalų pliažą, mušė bei žagino. Prokuroras pareikalavo nusikaltimą kvalifikuoti pagal Kalifornijos Baudžiamojo kodekso 207 ir 208 straipsnius (žmogaus pagrobimas turint tikslą gauti išpirką, apiplėšti ar išžaginti) ir pareikalavo už tai trijulę pasodinti iki gyvos galvos! Nusikaltėlių laimei, artimieji jiems pasamdė gerus advokatus, kurie įrodė, jog mergina nebuvo pervežta į kitą valstiją, ilgai nelaikyta nelaisvėje, todėl žmogaus pagrobimo nebuvo. Deja, prieš kaltinimus išžaginimu net ir geriausi advokatai pakėlė rankas. Jei jaunuoliai būtų neigę savo kaltę, kaip tai darė A. Kriaučiūnas su L. Ratinu, o teismo prisiekusiųjų žiuri būtų pripažinusi, jog yra kalti, žagintojai būtų buvę nuteisti kalėti po 25 metus su teise tik po 15 metų prašyti nuosprendį sušvelninti. Išsigandę tokios perspektyvos įkliuvėliai klusniai prisipažino ir nuolankiai priėmė bausmes po 12 metų. Retorinis klausimas - negi prievartaujamai Astai skaudėjo mažiau, kad jos skriaudikai atsipirko kone trigubai mažesnėmis bausmėmis? Tikėtina, jog atsėdėję po 2-3 metus A. Kriaučiūnas su L. Ratinu paprašys malonės ir bus paleisti. Tai, kad anksčiau laiko laisvę atgaus Astos nežaginęs V. Tinteris, neabejoja nė vienas advokatas.
Gyvybė įkainota 12 metų
Kita Šiaulių apygardos teisme prieš kelias dienas išnagrinėta byla - dar didesnis lietuviškojo teisingumo akibrokštas. 1999-ųjų birželio 8-ąją, prieš vidurnaktį, netoli Šiaulių esančiame Lingailių kaime, pensininkų Kazimiero ir Jadvygos Malakauskų tvarte, pasislėpė keturi banditai: Zarasų rajono gyventojas Darius Šakėnas (28 m.) ir vilniečiai Algimantas Vilkas (40 m.), Saulius Maciulevičius (37 m.) bei Sergėjus Kartanovičius (33 m.). Nusikaltėliai žinojo, kad pensininkai augina ir turguje parduoda gėles, tad susimokė apiplėšti. Išaušus birželio 9-ajai ir gėlininkams išėjus laukan, plėšikai iššoko iš pasalos, užpuolė žmones, juos sumušė, surišo. Užpultųjų anūkas iššokęs per langą nubėgo į netoliese esantį autoservisą pas jo sargus paprašyti pagalbos. Tai pamatęs D. Šakėnas metėsi paskui vaiką, į jį šaudė, bet nepataikė. Įpuolęs į sargų namelį D. Šakėnas pamatė, jog sargas R. Ežerskis (27 m.) jau renka policijos telefono numerį. Banditas vietoje nušovė R. Ežerskį ir, kitus apstulbusius žmogžudystės liudytojus užrakinęs sargų namelyje, pabėgo.
D. Šakėnas nuteistas kalėti 12 metų ir 6 mėnesius. A. Vilkui paskirta pusseptintų metų nelaisvės. S. Maciulevičius už grotų turėtų praleisti 5 metus. Paskutinę minutę S. Kartanovičius persigalvojo, atsisakė kartu eiti plėšti, tad jis, kaip ir du gaujos vairuotojai, nuteisti simbolinėmis 1-2 metų nelaisvės bausmėmis.
JAV teismas žudikų negali
Internete pavyko rasti apie panašų nusikaltimą JAV. Du Floridos valstijoje gyvenantys juodaodžiai pasislėpė laukė, kol prieš uždarant jų miestelio parduotuvę nebeliks pirkėjų, įsiveržę pareikalavo atiduoti kasoje esančius pinigus, po to pardavėją nušovė ir pabėgo. Sugauti ir teisiami žudikai aiškino šovę todėl, kad pardavėjas norėjo paspausti signalizacijos aliarmo mygtuką. Teisme prokuroras prisiekusiesiems įrodė, jog banditai buvo susitarę po apiplėšimo pardavėją nušauti iš keršto už tai, kad šis juos buvo nutvėręs parduotuvėje vagiliaujančius ir perdavęs policijai. Prieš porą mėnesių kaltininkai buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Nors šovė vienas, ta pati bausmė skirta abiem, nes JAV nusikaltimo bendrininkas laikomas vienodai kaltu.
Kodėl už panašius nusikaltimus tokios skirtingos bausmės? Negi nušautojo JAV pardavėjo artimieji labiau gedi negu R. Ežerskio, kuriam buvo vos 27 metai?
Nerasdamas atsakymo korespondentas elektroniniu paštu susisiekė su pažįstamu advokatu Entoniu Makormiku, dirbančiu JAV Kalifornijos valstijoje. Advokatas buvo nustebęs, kai išgirdo apie mūsų teismų skiriamas bausmes už žmogžudystes bei išžaginimus. E. Makormikas trumpai išdėstė teisingumo sistemą Kalifornijoje, kuri, beje, praktiškai nesiskiria nuo kitų JAV valstijų.
Tykotojų pasaloje laukia mirtis
JAV žmogžudystės skirstomos pagal laipsnį. Jei žmogus nužudytas iš anksto pasiruošus ir apgalvotai - tai pati sunkiausia pirmojo laipsnio žmogžudystė, už kurią, pagal Kalifornijos Baudžiamojo kodekso 189 straipsnį, dažniausiai skiriama mirties bausmė arba įkalinimas iki gyvos galvos. Kai žmogus nužudomas neapgalvotai, tačiau darant kitą sunkų nusikaltimą, žmogžudystė taip pat laikoma pirmojo laipsnio. Sunkiais nusikaltimais Kalifornijoje laikomi: plėšimas, įsilaužimas į gyvenamąją patalpą, išžaginimas, padegimas, automobilio atėmimas, žmogaus pagrobimas ir t. t. Jei minėti sunkūs nusikaltimai apsieina be aukų, nusikaltėlio laukia "tik" 25 metai už grotų. Jei atliekant minėtus sunkius nusikaltimus panaudojamas ginklas, prie bausmės pridedama nuo 3 iki 10 metų.
Ponas E. Makormikas buvo labai nustebęs iš "Akistatos" sužinojęs, kad 1999-aisiais Panevėžio prokurorą G. Sereiką nušovusiam A. Varnui teismas skyrė tik 11 metų nelaisvės bausmę. Pasak JAV advokato, jei įrodoma, jog nusikaltėlis nužudė teisėsaugos pareigūną (nesvarbu - policininką, tardytoją ar teisėją) ar nužudė prieš tai aukos tykojęs pasaloje (!), atėmė gyvybę iš rasinių ar religinių paskatų, pražudė padėdamas bombą ar sukeldamas riaušes - valstijos prokuroras kaltininkui taip pat visada pareikalaus mirties bausmės.
JAV nusikaltėliai teismo bijo
Pasirodo, JAV laipsniais skirstomi ir plėšimai. Jei nusikaltėlis žmogų apiplėšė gyvenamojoje patalpoje, visuomeniniame transporte, taksi ar užpuolė bet kokį asmenį, dirbantį prie kasos aparato, plėšimas laikomas pirmojo laipsnio ir už tai skiriama nuo 3 iki 9 metų nelaisvės. Likę plėšimai vadinami antrojo laipsnio, už juos įkalinama nuo 2 iki 6 metų.
Už mažiau pavojingus nusikaltimus JAV baudžiama panašiai kaip Lietuvoje. Pavyzdžiui, už žmogžudystę viršijant būtinąją gintį ar išprovokuotą aukos - bausmė nuo 3 iki 11 metų. Žmogų automobiliu suvažinėjusio vairuotojo laukia nelaisvė nuo 1 iki 10 metų, tačiau dažnai atsiperkama lygtinėmis bausmėmis.
Pasak E. Makormiko, teismas visada atsižvelgia į teisiamojo praeitį. Teisiant pakartotinai bausmė kaskart smarkiai didėja. Minėtą žagintoją L. Ratiną teisęs teisėjas sako dar nesutikęs tokio arogantiško bei teismo negerbiančio teisiamojo. Tačiau tai neturėjo įtakos nuosprendžiui. Korespondentas ne kartą matė ir girdėjo, kaip teisiamieji teisėjams mėto kandžias replikas, o surakinti išvedami spardosi. O JAV teismuose nusikaltėliai labai bijo supykdyti teisėją, nes už teismo negerbimą laukia maksimali numatyta bausmė.
Seimo nariai kurti aukų dejonėms
Sovietmečiu buvo manoma, jog nedera nusikaltėlio kalėjime laikyti ilgiau nei 15 metų. Nors Lietuvos Baudžiamasis kodeksas perrašytas jau kelis kartus, sovietinių laikų dvasia kodekse vis dar jaučiama. Tuo tarpu JAV baudžiamųjų įstatymų branduolys parašytas beveik prieš 250 metų, kai ir gyvenimas buvo žiaurus ir žmonės griežti. JAV jau šimtus metų ypač gerbiama žmogaus gyvybė bei jo teisės. Toje šalyje praktiškai kiekvienas stabilios psichikos žmogus gali nesunkiai legaliai įsigyti šaunamąjį ginklą, tačiau užtenka be pagrindo kam nors revolveriu pamojuoti prieš nosį - tai kaipmat atsidursi trims mėnesiams už grotų! O jei nusitaikęs ginklu į žmogų dar jam pagrasinsi, gali tūpti keleriems metams. Amerikos teismai, kaip ir mūsų, linkę atleisti už smulkias vagystes bei nepiktybinius nusikaltimus. Jei Amerikoje nusikaltėlis iki teismo visiškai prisipažįsta esąs kaltas, gali iš teisėjo be teismo proceso išsiderėti mažesnę nei numatyta kodekse bausmę. Nesiderama tik su žudikais, nes amerikiečiai įsitikinę, jog už pirmojo laipsnio žmogžudystę teisinga atlyginti tik pagal principą "akis už akį". Net 38 iš 50 valstijų gyventojai nedvejodami balsuoja už mirties bausmę. Kasmet JAV mirties bausmė įvykdoma maždaug šimtui žudikų, daugelyje valstijų tokie nužudomi mirtina injekcija. O mes vaidiname humanišką visuomenę, tačiau kažkodėl humanizmu dažniausiai naudojasi žiaurūs, visą gyvenimą vieną po kito nusikaltimus darantys nusikaltėliai. Deja, mūsų įstatymų leidėjai kurti nužudytų žmonių artimųjų, apiplėštųjų bei sužalotųjų raudoms.
