Jei ne šventyklos, sostinė Katmandu primintų bet kurį Indijos miestą - siaurose gatvelėse nešvara, tūkstančiai krautuvėlių, minios netvarkingai ir triukšmingai judančių tuktukų, motociklų, rikšų, mašinų. Tarp jų tingiai vaikštinėja šventos karvės, gatvės pakraščiuose pūpsančius kalnus šiukšlių knisa taip pat gerbiamos kiaulės ir beždžionės. Prekeiviai itin įkyrūs. Užeisi į parduotuvę ar ilgėliau pažiūrėsi į prekę - prikibs, neatstos tol, kol ką nors įsiūlys. Kaip ir visur Azijoje, čia tiesiog nepadoru nesiderėti, nes pirma kaina pasakoma "iš lubų", maždaug dešimteriopai didesnė - lyg tarp kitko. Na tam, kad su pirkėju užsimegztų pokalbis. Jei pirkėjas nesiderėjęs paklos pirmą užsiprašytą kainą - pardavėjas labai apsidžiaugs, tačiau už akių ilgai juoksis iš tamstos kvailumo. Pastebėjome, kad vieną iš mūsų prekeiviai atakuoja gerokai agresyviau. Pasidomime kodėl.
- Pažiūrėkit, jis gi apvalokas ir akiniuotas, - maloniai paaiškino vienas vietinis. - Apkūnumas rodo, kad žmogus pasiturintis, nes gali valgyti kiek tik nori ir kada nori. Akiniai byloja, kad jis, matyt, daug skaitė ir mokėsi, o tai sau gali leisti tik labai turtingas žmogus!
Logikos tokiose samprotavimuose yra. Nepale didesnė pusė iš 20 milijonų gyventojų - beraščiai. Tėvai vaikus gana anksti įdarbina. Kalnuose irgi pamatysi šerpų vaikų, lygiai su suaugusiaisiais tempiančių nešulius.
Alachas skersti nedraudžia
Vakare Katmandu pilna policininkų, tarp kurių šmirinėja tamsios žmogystos, siūlančios hašišo, marihuano ar haliucinacijas sukeliančių "stebuklingų" grybų. Neapsikentę kartą nusipirkome neva narkotizuotų cigarečių. Užsirūkę spjaudėmės - nė velnio "neveža". Prostitučių ir viešnamių absoliučiai nematyti, tačiau ant kiekvieno kampo - tūkstančiai masažo salonų, tad tikėtina, jog sekso paslaugos juose ir teikiamos. Sostinėje beveik visi supranta angliškai, interneto kavinės taip pat ant kiekvieno kampo (valanda ryšio - 2-3 litai), tad Nepale tikrai nesijauti atskirtas nuo pasaulio. Pavargsti tik nuo prekeivių įkyrumo bei nešvaros - net maisto prekes dažnai pamatysi sudėtas tiesiai ant žemės. Tačiau Katmandu įžymybės - ne salonai ir kavinės. Tiek nuostabių induistų bei budistų šventyklų ar vienuolynų, kiek yra Katmandu ir Nepale, nepamatysi niekur kitur. Nuostabiausia, jog nemažai šių šventyklų statytos XIV - XVI amžiuje ar net dar anksčiau. Nepale, ypač sostinėje, dominuoja induistai, o budistai paprastai gyvena provincijoje ir kalnuose. Į daugelį šventyklų kitatikiui negalima nė užeiti. Budistai tolerantiškesni - lankytojus įleidžia. Tiesa, būtina nusiauti batus ir neturėti jokio odinio daikto, juk oda nunerta nuo užmušto gyvulio, o budistai - prieš bet kokį žudymą. Vietiniai aiškino, kad mėsos mėgėjams bei turistams jautienos į Nepalą atveža iš Indijos, kur karves skerdžia tik musulmonai - Alachas nedraudžia skersti gyvulių, musulmonui tik nevalia ragauti kiaulienos.
Po laidotuvių - tylėjimo įžadas
Nepalo sostinėje būtų tiesiog nepadoru neapsilankyti Pašupatinate. Tai pati švenčiausia Nepalo induistų vieta. Bagmačio upė (šventojo Gango intakas) į dvi dalis skiria šventovės kompleksą ir drauge sujungia dešimtis chaotiškai pastatytų šventyklų, pensionų, namų, kiemelių, altorių ir lingamų (šlifuoti akmenys aukojimui). Kai būsite Pašupatinate, geriau nesustodami drožkite pro prekeivius per tiltą į aikštelę prieš Auksinę šventyklą su galingu trišakiu. Iš ten vaizdas pritrenkiantis. Štai atnešti numirti senukai merdi ant matracų tiesiog šventyklos pasienyje, o žaidžiantys vaikai laksto aplink juos - vieni kitiems visai netrukdo; štai vyras stačiais laiptais už rankos veda nukaršusią motiną į upę ritualiniam apsiplovimui; našlė (tai matyti iš drabužio spalvos bei šukuosenos) aukodama lieja ant lingamo pieną; kažkoks šventikas į Bagmatį beria ryžius ir žiedlapius; keliasdešimt jogų ir sadhų sustingę medituoja ant laiptų, nekreipdami jokio dėmesio į aplinkinį pasaulį; du prekeiviai velka dėžę su bananais, lazdomis vaikydami vis pripuolančias vagiles beždžiones, ir t. t. Tačiau europiečiams Pašupatinate, žinoma, įdomiausia numirėlių kremavimo procedūra. Nepale nėra kapinių, visi mirusieji turi būti sudeginti. Velionio artimiesiems tai labai nepigi apeiga, nes malkos brangios, o jų reikia daug. Pašupatinate visą laiką kas nors deginamas. Prie pat upės stovi plokščių lingamų eilė. Ant jų sukraunamos malkos. Po to ant šių pliauskų dedamas į drobulę susuktas velionis, kuriam į burną įspraudžiama sauso spirito tabletė, o kūnas užklojamas stagarais. Pažinti artimuosius nesunku iš gedulo ženklo - plikai nuskustų galvų. Be to, gedintieji po laidotuvių duoda įžadą 13 parų tylėti. Artimiesiems meldžiantis ir verkiant malkos padegamos. Kai iš velionio telieka kauliukai bei pelenai, jie išberiami į šventojo Gango intaką Bagmatį. Visur Pašuputinate tvyro deginamos žmogienos smarvė, tačiau prie jos priprantama. Beje, 2001-ųjų birželį čia pat buvo sudegintas Nepalo karalius Binendra, jo sūnus princas Dipendra ir keli pastarųjų giminaičiai. Supykęs, kad tėvams neįtiko jo nuotaka, rūmuose su nuosavu automatu "Uzi" pasiautėjo Dipendra, kuris po to pats nusižudė. Nepaliečiai įtaria, kad istorija tamsi, todėl įtariai žiūri į savo naująjį karalių Binendros brolį Djapendrą. Mes apie tai vietinių labai daug neklausinėjome - Azijoje patartina niekada pernelyg nesigilinti į politiką, nes galima greitai prisišaukti nemalonumų. Taip pat nereikia fotografuoti kariškių.
Jogas supermenas
Fotografuoti kremaciją laikoma nepadoriu dalyku, tačiau beveik visi užsieniečiai, ypač susėdę kitame upės krante ant laiptelių lyg teatre, be skrupulų filmuoja ir fotografuoja, o vietiniai nebekreipia į tai dėmesio. Tačiau Pašupatinatas vilioja dar vien atrakcija, kurios nepamačius vaizdas būtų nepilnas. Lankstinukuose tai vadinama "jogos praktikos įdomybėmis". Išvertus į suprantamą kalbą tai reiškia, kad jogai turistams rodo, kaip savo... lytiniu organu kilnoja akmenis! Anksčiau, sako, "jogos praktikos įdomybės" būdavo rodomos tiesiai prie šventyklų. Dabar iš padorumo tai uždrausta, tad paskui gidą pėdiname į giraitę žmonių išmatomis gausiai "užminuotu" taku. Laukymėje prieš susirinkusius turistus pasirodo jogas - sadhu. Jis be kompleksų nusimeta klubų raištį. Žiūrovai, tikėjęsi pamatyti įspūdingą varpą-kraną, priversti nusivilti. Jogo penis gana vidutiniškas, sakytume, visai mažutis, ir kabo susitraukęs. Jogas ketina įrodyti, kad ne dydis svarbiausia. Jis išsitraukia nudryžusią rožinę drobulę, į ją įdeda du didžiulius akmenis, o viršutinius audeklo kampus suriša paprastu mazgu. Po akimirkos galiūnas savo "daikčiuką" pakiša po mazgu ir, kita ranka sugriebęs sau už galiuko, atsilošia per sprindį kilstelėdamas akmenis. Svoris įveiktas, atletas stovi įsitempęs, net išprakaitavęs, tačiau su triumfu veide. Vyrai reginį stebi abejingai, o moterys ima užjausdamos šaukti:
- Užteks, nuleisk, dar... nutrūks!
Akmenys dunksteli į žemę. Kol jogas savo "maitintoją" slepia drabužyje, draugas paskubomis renka aukas.
