Sigitas STASAITIS
Banaliau nebūna - gurkšnodami alų kaimo vyrai susipyko, vienas kitam trinktelėjo, nugriuvusiam įspyrė. Tačiau nuotykis Joniškio rajono Beržėnų kaime puikiai parodo, kad net menkas konfliktas gali liūdnai baigtis - dėl vieno spyrio žmogus vos nenumirė, o mušeika pasodintas už grotų net pustrečių metų.
Pernai liepos 4-ąją keturi jauni vyrai - Renatas, Robertas, Aidas ir Edijsas - susitiko išgerti alaus. Beržėnuose tyvuliuoja gražus tvenkinys, tad alaus "bambalį" atsikimšo susėdę jo pakrantėje.
Renatas, Robertas ir Aidas neramiai susižvalgė, kai energingiausio tarp jų - dvidešimtmečio Edijso Baikščio - akys apsitraukė migla. Šis dar tik dvidešimtuosius metus bebaigiantis vyras kaime pagarsėjęs neramiu būdu. Ypač kai išgeria. Svaigalai Edijsą paverčia tartum kitu žmogumi - linksmo būdo nelieka, vyras ima nusišnekėti, kabinėtis ir provokuoja muštynes. Beržėnuose visi žino, kad stumdytis su E. Baikščiu rizikinga - vyras tvirtai sudėtas, kas ragavo jo kumščio ilgai prisimena, kad jis - kaip akmenskaldžio kūjis.
Apgirtęs E. Baikštis pradėjo kabinėtis prie Renato, po to - tampyti jį už skvernų. Renatas esą kažkada nuvairavęs iš Edijso ar jo giminaičių kažkokį dviratį, už kažką likęs skolingas. Nebeapsikęsdamas girto liežuvio pliauškiamų nesąmonių, o dar labiau nenorėdamas, kad susistumdymas peraugtų į kruvinas muštynes, nusispjovęs Renatas šoko ant dviračio ir numynė ten, kur galima atsipūtus atsigerti alaus ir nelikti sugurinta nosimi.
Tada Edijsas pasisuko į kitą sugėrovą - Robertą. Tam riminė, kaip jie kažkada kartu dirbę statybose. Agresyviai nusiteikusiam sugėrovui užkliuvo, kad tuomet Robertas neva vaidino didelį viršininką, nes drįso Edijso paprašyti paduoti plaktuką.
Robertas iš paskutiniųjų prašė bičiulį nurimti, tačiau tas tik galutinai įsisiautėjo - kelis kartus smogė Robertui kumščiu į veidą, pargriuvusį spardė, rėkdamas nuvilko prie tvenkinio ir murkdė galvą į vandenį.
Ketvirtasis iš sugėrovų - Aidas - irgi kiek įmanydamas ramino mušeiką, tačiau Edijsas kaimyno negirdėjo, o mažesnis ir silpnesnis Aidas nieko negalėjo padaryti.
Susiėmęs už skaudamo šono Robertas šiaip ne taip pasiekė namus, bet iš skausmo raitėsi visą naktį.
Atrodytų, ką čia rašyti apie eilines girtų kaimo vyrų muštynes. Tačiau jų pasekmės - ne eilinės. Matydamas, jog skausmas nerimsta, rytą Robertas išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo nuvežtas į Šiaulių ligoninę. Joje medikai nustatė, kad po spyrio į pilvą Robertui plyšusi plonoji žarna, pilvo ertmėje prasidėjęs pavojingas uždegimas. Pareiškę, kad dar kelios valandos - ir pacientas būtų iškeliavęs į dausas, chirurgai jį nedelsdami pasiguldė ant operacinio stalo.
Medikai sužeistųjų visada klausia apie traumos aplinkybes. Sumuštasis nemelavo, todėl netrukus E. Baikščiui teko susipažinti su Joniškio policijos komisariato pareigūnais, kurie mušeikai iškėlė baudžiamąją bylą dėl tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Neseniai Edijsas stojo prieš Joniškio rajono teismą. Jame E. Baikštis prašė jo smarkiai nebausti, kalbėjo padaręs pirmą gyvenime nusikaltimą, tikino nenorėjęs bičiulio sužaloti, dėl to labai gailisi. Teismas nepatikėjo krokodilo ašaromis - išaiškėjo, kad kol Robertas kone mėnesį gulėjo ligoninėje, E. Baikštis akių nerodė - nė karto kaimyno nepalankė, iki šiol neatsiprašė.
Pataisos namuose bus linksma, kai atvežtas E. Baikštis pasakos, jog už spyrį į pilvą maukiant alų jis čia atvežtas pailsėti net pustrečių metų. Iš mušeikos ligoninei priteisti 2150 litų, tik Ligonių kasų medikai nededa daug vilčių, kad niekur nesimokantis ir nedirbantis mušeika kada nors padengs Roberto gelbėjimo išlaidas.
