Viktoras RUDŽIANSKAS
Gegužės mėnesį turėtų įsigalioti naujieji Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai, kurie iš esmės pakeistų bausmių vykdymo sistemą. Bene įdomiausia, kad rengiamas projektas dėl atvirų kolonijų Plungėje ir Rukloje steigimo. Šiose kolonijose nemenkus įsipareigojimus turėtų prisiimti privatus kapitalas. Būtent - apmokyti ir įdarbinti nuo 200 iki 300 nuteistųjų. Be visų problemos niuansų, paradoksaliausiai atrodo toks: iš kur reikės paimti tiek atviros kolonijos standartus atitinkančių nuteistųjų?
Kuo švelnesnis režimas, tuo geriau
Pasak Teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus, įsigaliojus naujiesiems kodeksams, atsiras nauja bausmių sistema, pasiteisinusi ne vienoje šalyje. Pavyzdžiui, viešieji darbai, laisvės apribojimas ir areštas turėtų tapti veiksmingomis priemonėmis įvykdžiusiesiems neatsargius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Kartu turės stiprėti pataisos inspekcijų veikla, nes vietoje laisvės atėmimo paskyrus viešųjų darbų, reikės sukurti darbo vietų. Todėl Kalėjimų departamentas sprendžiant šį klausimą turi užmegzti kuo glaudesnius ryšius su savivaldybėmis ar kitomis institucijomis. Apskritai Teisingumo ministerijos požiūris į nuteistųjų gyvenimo lengvinimą yra labai optimistiškas ir europietiškas, paremtas teorija, jog liberalizuojant bausmes ir jų atlikimo vykdymą nusikalstamumas tiesiog neišvengiamai turi mažėti. Visuomenės požiūris, švelniai tariant, yra kiek kitoks. Ir šiuo požiūriu tam tikras konfliktas neišvengiamas. Ne tik dėl to, jog nusikalstamumas Lietuvoje yra pakankamai aukštas (Teisingumo ministerijos duomenimis, 100 000 gyventojų tenka apie 360 kalinių), ne tik dėl to, kad įžūlus, bet šiuo atveju priešingumą didina ir socialinė įtampa. Neteistą žmogų, ypač bedarbį, žinia, jog valstybė stengiasi gerinti nuteistųjų sąlygas, rūpinasi jų galimybe dirbti ir šiek tiek užsidirbti, siutinte siutina. Kaip raudonas skuduras bulių. Ir normalu, nes nenusikaltęs žmogus į tai žvelgia kaip į tolstančią galimybę įsidarbinti. Dirbantysis ima būgštauti, jog jo darbo vieta gali atitekti nuteistajam.
Plungės meras Vytautas Jonutis žodžių į vatą nevyniojo:
- Miesto gyventojai sunerimę, plūste plūsta į savivaldybę. Šį klausimą jau nagrinėjo taryba. Priėmėme rezoliuciją ir nutarėme kreiptis į Vyriausybę bei Teisingumo ministeriją, kad paaiškintų situaciją. Niekas iki šiol su mumis nieko nederino. Juk tokios kolonijos atidarymas būtų lydimas tam tikrų rizikos faktorių: tikėtina, kad paaštrės kriminogeninė situacija, padaugės nusikaltimų, susijusių su alkoholiu ir narkotikais. Mes turėtume stiprinti policiją, gal net papildomai parūpinti automobilių, kuro. Tektų gerinti gatvių apšvietimą. Iš kokių lėšų? O darbo vietos? Jei jas užims nusikaltusieji, tai ką daryti plungiškiams?
Dar iškalbingiau kalbėjo Jonavos rajono Ruklos seniūnijos socialinė darbuotoja Audronė Girdvilienė:
- Galite kalbinti bet kurį Ruklos gyventoją. Visi kategoriškai - prieš. Jėzau, kiek galima? Jau Pabėgėlių centras pas mus yra... Konfliktai su vietiniais nesibaigia. Iš kur mes to darbo paimsime?
Taigi po šių trumpų pokalbių šuo ant uodegos nusineša vieną Teisingumo ministerijos patikinimą "Akistatai", jog su Plungės ir Jonavos valdžia preliminariai apie tai kalbėta. Tuo labiau teorinę išmintį, kuria teigiama, kad konfliktų su vietiniais nebus, nes atviroje kolonijoje gyvens "švelnius nusikaltimus" įvykdę asmenys. Niekas nenori to girdėti ir niekas nenori tokios kaimynystės. Galima suprasti pareigūnų išvedžiojimus apie tai, jog dauguma iš šio kontingento prieš nusikalsdami dirbo, tad be darbo juos laikyti - tai norintiesiems pasitaisyti noras pakenkti, o jie neretai teismo sprendimu turi atlyginti materialinę žalą (alimentininkai, vairuotojai po avarijos ir t. t.). Galų gale būtų nesąžininga negirdėti, kad "švelnieji" iš principo nėra nusikaltėliai. Greičiau nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių aukos. Kita vertus, būtų nesąžininga negirdėti ir paprasčiausio argumento: jei vairuotojas girtas sėda prie automobilio vairo, tai ko jis gali tikėtis? Kokia jis auka? Auka yra parblokštasis pėsčiųjų perėjoje.
Grįžtant prie debatų neįtikina argumentas: esantieji laisvėje dėl darbo vietų nenukentės. Jas sukurs verslininkai. Sukurs ne tik darbo vietas, bet ir sudarys gyvenimo sąlygas. Dabar tik 17 procentų nuteistųjų aprūpinti darbu. Tad šis statistinis rodiklis ūgtelės. Pasauliui atrodysime padoresni. Tai gerai. Nuteistajam, neabejotina, kuo švelnesnis režimas, tuo geriau. Verslininkas, net Lietuvos masteliais matuojant, turės pigią darbo jėgą. Jam irgi gerai. O būgštaujantiems nenuteistiesiems piliečiams? Tebūnie irgi gerai, nes vilkas ne toks baisus, koks vaizduojamas.
Vietiniams nuteistieji netrukdo
Kad jau numatomos atviros kolonijos bus panašios į Kybartuose esančią "lengvųjų" nuteistųjų gyvenvietę-koloniją, tad nieko ir nebeliko, kaip važiuoti į šį pasienio miestelį ir išsiaiškinti, kokią pirtį vietiniams užkuria tie nusikaltėliai. Visai netoli kolonijos gyvenantis vyras į mane pažvelgė kaip į marsietį:
- Kokie gali būti konfliktai? Manai, kad jie kvaili? Kas norėtų iš čia išvykti į griežtesnį režimą? Jokių konfliktų, jokių vagysčių nebūna.
Vilija Sipčenko, pati kadaise dirbusi kolonijoje sandėlininke, negalėjo prisiminti kokio nors nesusipratimo. "Na, slapčia man padėtų meilės raštelių tai daug rasdavau, - juokėsi moteris. - Bet kad kokie veiksmai būtų, tai - ne. Žinoma, jei būčiau provokavusi... Bet aš neprasidėjau. Tikrai nebuvo nei įžeidinėjimų, nei kokių įžūlių veiksmų. Jie dirbdavo, dėžes nešiodavo, bet niekada niekas iš sandėlio nedingo. Problemų su neteistais turėjau. Nuomojau žmonėms kambarį, policija ėmė lankytis, mat jie vogdavo. Vyras iš kaimynų pavogtą "vinkelį" sode rado. Kol iškrapščiau tuos nuomininkus, kiek vargo buvo.
Moteriai pritarė ir jos vyras Rimas:
- Vienas varėniškis prieš dešimt ar daugiau metų čia bausmę atliko. Tada dar tiek laisvės jie čia neturėjo... Pasiliko žmogus, sukūrė šeimą, dabar tebegyvena, su niekuo nesipyksta. Mano giminaičiui pernai nuteistieji šieną padėjo suvežti. Trys vyrai dirbo savęs negailėdami. Po keletą litų sumokėjo, davė maisto. Žinai, pinigų visi neturi, o kaime kiaulę dar užsiaugina. Tokia atsiskaitymo forma ir ūkininkui priimtinesnė.
Seniūnijoje apie nuteistuosius irgi niekas nieko bloga negalėjo pasakyti. Džiaugėsi, kad kolonija duoda darbo kybartiškiams. Tas pat ir policijos nuovadoje. Nuo to, kad yra kolonija, miestelio gyvenimas neįgauna jokių papildomų neigiamų bruožų. Inspektoriai juokavo:
- Dabar vagia iš sandėliukų. Atmintinai žinome, kas. Greitai prasidės dviračių vagystės. Irgi žinosime, kad ne kolonijoje jų reikia ieškoti.
Vargais negalais nuovados pareigūnai prisiminė vieną incidentą. Kažkas prie parduotuvės sumušė atėjusį apsipirkti nuteistąjį...
Nuteistasis nusipirko butą
Kolonijos direktoriaus pavaduotojas apsaugos ir priežiūros klausimais Petras Adomonis teigė, jog beveik pusė kolonijos gyventojų nuteisti už vengimą išlaikyti savo vaikus, šiek tiek mažiau - 43 procentai - už tai, kad neblaivūs vairavo transporto priemones, trečioje pozicijoje nuteistieji pagal LR BK 109 straipsnį (nužudymas dėl neatsargumo). Dažniausiai tai būna avarijos. Yra atliekančiųjų bausmes už turto pasisavinimą ir iššvaistymą, naminės degtinės gaminimą ir t. t. Jie turi teisę, jei negauna nuobaudų, sykį per mėnesį savo lėšomis savaitgaliui grįžti į namus, laisvai vaikščioti kolonijos teritorijoje, kurios ribos - faktiškai visas Kybartų miestelis. Pagal Pataisos darbų kodekso 27 straipsnį, kolonijos administracijai leidus, jeigu yra sąlygos, nuteistieji gali gyventi kolonijoje su savo šeimomis, pagal galiojančius įstatymus įsigyti kolonijos teritorijoje gyvenamąjį namą ir turėti asmeninį ūkį. Šiuo įstatymu tepasinaudojo vienas žmogus. Tiesa, pirko ne namą, o butą. Jam buvo skirta 13 metų bausmė už tai, kad kelyje Marijampolė - Vilkaviškis nakties metu įvažiavo į bėgančių kareivių koloną ir žuvo, berods, 6 kareiviai.
Nuteistojo šeima pardavė savo butą Marijampolėje ir atsikraustė į Kybartus... Nuteistieji neturi nežabotos laisvės. Gyvena pagal režimą, yra nustatytas laikas, kada gali būti mieste, kada turi sugrįžti. Būna pažeidimų. Dažniausiai koją pakiša alkoholis. Kartais bausmę vengiama atlikti - tiesiog negrįžtama iš namų. Tada jau pokštai baigiasi griežtesniu režimu. Pasak P. Adomonio, tai pakankamai ramūs žmonės ir jų žmogiškumas griežtesnėje kolonijoje būtų "sulaužytas". Koks trečdalis ten turėtų labai rimtų problemų. Ir niekam nuo to nebūtų geriau. Be to, būtina pabrėžti, kad Kybartų "šiltnamyje" bausmę atlieka tik tie, kurie ne tik už lengvus nusikaltimus, ir bet apskritai pirmąsyk nuteisti. Antro karto Kybartuose nebūna. Vadinasi, nebūtų ir Plungėje bei Rukloje.
O dabar, mielieji, įsivaizduokite, kad jūsų dvidešimtmetis sūnus padaro avariją, nuteisiamas ir bausmę turi atlikti su "senais vilkais", į kalėjimo duoną atmušusiais savo dantis. Ar esate tikri, kad jis neatsidurtų žemiausiose kastose? Tad projektuojamos atviros kolonijos Plungėje ir Rukloje - nuolaidos nuteistiesiems ar reali būtinybė? Kita vertus, šiuo metu Kybartuose bausmę atlieka 52 nuteistieji. Kolonijoje dirba... 54 žmonės. Tiek pat jų dirbo, kai Kybartuose buvo ne gyvenvietė-kolonija, o GDP (gydymo-darbo profilaktoriumas) su 900 ištroškusiųjų darbo ir gydymo. Tad nesunkiai suskaičiuosite, kiek laisvo ploto ten yra. Tad iš kur Lietuva paims dar 200-300 "lengvų" nuteistųjų? Kelias yra vienas: švelninant BK dalis šiandien nelaikomieji "lengvais" nuo gegužės mėnesio jais bus "padaromi". Tik tada vargu ar galėsime kalbėti apie tokius pakankamai idiliškus, tarkime, plungiškių ir ten gyvensiančių nuteistųjų santykius, kokie šiandien yra Kybartuose.
