Naujoji sąjunga prieš ketverius metus atėjo į Seimą su populistiniais lozungais, kurių atsisakiusi prarado populiarumą, o jos rinkėjai nusigręžė į Darbo partiją.
Tai Eltai pripažinęs Seimo pirmininkas, Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas kartu pabrėžė, jog per ketverius metus jo partija subrendo, o jos brendimo kelias - nuo populistinės prie tradicinės - esąs vienintelis galimas visoms tradicinėms partijoms.
- Parlamentarams mesti įtarimai korupcija pakenkė tradicinėms partijoms, kartu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reputacijai bei tolesnių korupcijos tyrimų perspektyvoms. Kaip, jūsų nuomone, buvo galima šių blogybių išvengti?
- Visada, kai tyrimas atveda prie aukštų pareigūnų, tyrėjas turi suprasti, kad padėtis nėra paprasta, kad tradicinės priemonės nėra tinkamos. Tai, kad Seimo nariai turi imunitetą, kad jie atstovauja tautai, reikalauja itin skrupulingo surinktos medžiagos įvertinimo ir tam tikrų procedūrų laikymosi.
Prezidento rinkimų antrojo turo metu padaryti poėmiams pasirinktas laikas buvo, švelniai tariant, ne pats geriausias. Poėmiai sukėlė daugiau aistrų nei davė naudos tyrimui. Po šito veiksmo tyrėjai nebegalėjo savarankiškai planuoti savo veiklos, nes atsirado reikalavimų paviešinti pavardes ir daug kitų politinių pareiškimų, kurie veikė tyrimo darbotvarkę. Tyrėjas turėjo įvertinti politinius niuansus.
STT tyrė vadinamąją "žemgrobių" bylą, dabar Seimo nariai įtariami dėl kyšio ėmimo, bet susidaro įspūdis, kad tyrimai pasmerkti subliūkšti. Kai kas sako, jog STT užsiima politika, bet ar nėra politinės įtakos pačiai STT?
- Kai tyrimas vykdomas politizuotoje aplinkoje, labai sunku laukti objektyvių rezultatų.
Vadinamojoje "žemgrobių" byloje akivaizdu, kad STT neparodė profesionalumo, kvalifikacijos. Tai, ką jie surinko ir kuo viskas baigėsi, reikia vadinti ne byla, o nesėkme.
Tačiau dabar nematyčiau daug panašumų. Iš esmės tyrimas atliekamas dėl vieno ūkio subjekto. Kaip suprantu, to ūkio subjekto veikla siejasi su valdžios koridoriais. Seimo nariai yra tik viena to tyrimo krypčių. Kiek esu supažindintas, tai yra tyrimas, apimantis įvairias valdžios institucijas, ir pagrindo jam tikrai esama. O koks bus rezultatas - šiandien negaliu nuspėti.
Be abejo, po šios bylos ne tik galima, bet ir privalu bus įvertinti STT darbą. Tačiau neskubėčiau daryti išvadų ir grasinti STT ar prokuratūros darbuotojams, kol tyrimo rezultatai nežinomi.
- Ar atsisakyti Seimo nario mandato teisingas žingsnis esamomis aplinkybėmis?
Būtų buvę geriausia, jei Seimas būtų pritaręs prokuratūros prašymui. Visas tyrimas būtų persikėlęs į teisinę erdvę. Dabar tyrimas perkeliamas į politinio vertinimo sritį: vadovaujamasi moraliniais, konstituciniais atsakomybės pagrindais. Šiomis aplinkybėmis galima svarstyti, ar tikslinga atsisakyti mandato, ar tai nebus suprasta kaip pasitraukimas iš Seimo vengiant atsakomybės.
Aišku, mandato atsisakymas visuomenėje būtų suprastas kaip ryžtingas žingsnis, žengtas žmogaus, gerbiančio Seimą ir besistengiančio išsaugoti savo autoritetą. Kita vertus, gali būti galvojama, kad parlamentarai bėga nuo atsakomybės. Jei žmogus tikrai jaučiasi esąs nekaltas ir mano, kad sugebės apsiginti, tai geriau pasilikti Seime iki pabaigos ir įrodyti savo nekaltumą.
- Partijoms sunku apsieiti be verslininkų paramos turint omenyje tai, kokios sumos išleidžiamos vien rinkimų kampanijoms. Ką manote apie mokamą politinę reklamą per televiziją?
- Vaizdo klipai paprastai būna grynai technologiniai būdai paveikti žmonių sąmonę, bet jie nieko nesako apie idėjas, programas, ideologijas. Jei būtų galima jų atsisakyti ir juos keisti diskusijomis, politinių programų pristatymais televizijoje, rinkėjas galbūt gautų daugiau žinių apie renkamus žmones ir partijas nei dabar.
- Kaip pasikeitė Naujoji sąjunga po 2000 metų Seimo rinkimų, kai žadėjote rengti referendumą dėl krašto apaugai skiriamų pinigų perdavimo švietimui, kai buvo renkami parašai dėl bausmės menamiems "Williams" istorijos kaltininkams?
Žinoma, ir partija, ir žmonės keičiasi. Vienas dalykas - eiti į rinkimus "iš gatvės" ar opozicijos, o mes tuo metu laikėme save opozicija. Dabar - kas kita.
Jūsų klausime mūsų siekiai ne visai tiksliai suformuluoti. Kalbėjome apie tai, kad dalį pinigų, kurie skiriami krašto apsaugai (o tuo metu švietimo sistemos finansavimas buvo labai menkas), skirti švietimui; po to, kai tie pinigai ateis (tiesiog biudžetas buvo nevykdomas), kompensuoti juos krašto apsaugai. Mes nesikėsinome į tuos 2 procentus, bet skirstymo metu prioritetas, kaip tada sakėme, turėjo būti švietimas, o ne krašto apsauga.
Mums atėjus į Seimą, tokios problemos, kaip nesurenkamas biudžetas, nemokamos pensijos, kiti finansiniai sunkumai, išnyko. Ekonomika pradėjo atsigauti. Sutvarkėme vadinamąjį "mokinio krepšelį", taip buvo garantuotas ir mokytojų atlyginimas. Taigi anas mūsų reikalavimas natūraliai atkrito.
Ar keitėmės? Žinoma, keitėmės, kitaip negalėjo būti. Į Seimą daug žmonių atėjo pirmą kartą, jiems reikėjo tapti politikais. Juk politikas - tai profesija. Kaip ir kitų profesijų žmonės, politikai turi mokytis, įgyti praktikos. Vieni tos praktikos įgijo, tapo politikais, kiti netapo - jiems dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nepavyko.
Keitėsi gerai matomas partijos branduolys, keitėsi ir visa partija. Kiek ji keitėsi, tapo valstybiškesnė, atsisakė savo garsių lozungų, populizmo, tiek jos populiarumas visuomenėje mažėjo.
Natūralu, kad, einant į rinkimus, buvo sukelti žmonių lūkesčiai. Tiesa, mes peržiūrėjome savo pažadus ir galime sakyti, kad daugelį jų įvykdėme beveik 100 procentų. Tačiau populistinių, visuomenei labai patinkančių veiksmų nesiėmėme suprasdami, kokie svarbūs yra valstybės tikslai. Būtų buvusi nedovanotina klaida, jei nebūtume pasiekę įstojimo į NATO, Europos Sąjungą.
Taigi daugelis kai ką permąstė, subrendo, pasimokė, tapo politikais. Tačiau jei kalbėsime apie partijos galimybes, jos visuomenėje šiandien yra mažesnės. O ar turėjome pasirinkimą? Jei atėję į valdžią būtume darę populistinius sprendimus, būtume "nuvairavę" valstybę į kitą pusę.
- Esate pasiryžęs vesti nebepatrauklią partiją į rinkimus?
- Manau, prieš rinkimus reikėtų formuoti platesnį darinį. Dabar kalbuosi su partijų vadovais. Konkrečių žinių dar nėra, bet jei tokia platesnė koalicija atsirastų, manau, ji galėtų tikėtis didesnės sėkmės.
- Kaip vertinate 2000-ųjų rinkimams sukurtą "naujosios politikos" darinį? Šis blokas kadaise skelbė, kad valdžioje buvusios partijos nepateisino lūkesčių, kad reikia naujų. Ar Darbo partijos rinkimų nuostatos nėra iš esmės tos pačios?
- Darbo partijos agitacija nuo jos kūrimosi yra tokia pat: visi, kurie buvo valdžioje, blogi, keturiolika metų valstybėje viskas buvę blogai, visi politikai - korumpuoti. Kaip jau sakiau, iš dalies mes taip pat tą kelią nuėjome. Ko gero, jis teisingas norint ateiti į valdžią, bet valdžioje, matyt, teks iškelti kitus lozungus.
- Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Vladimiras Laučius.
