Apie situaciją šalyje, apie artėjančius prezidento rinkimus, taip pat apie prezidento vietą parlamentinėje respublikoje su ministru pirmininku Algirdu Brazausku kalbasi ELTOS korespondentas Vladimiras Laučius.
- Sociologinių apklausų duomenimis, daugiau kaip 50 procentų Lietuvos piliečių mano, jog sovietmečiu gyventi buvę geriau nei dabar. Ką liudija šios visuomenės nuotaikos?
- Yra žmonių kategorija, tam tikras sluoksnis, kuriam anksčiau gyventi buvo sąlyginai geriau nei dabar. Iš tikrųjų taip yra ir reikia tai pripažinti.
Tačiau aš išlieku optimistas, nors taip pat gyvenau anais laikais. Matydamas dabar Lietuvoje vykstančius procesus, galiu pasakyti, kad skeptikų akivaizdžiai mažėja. Nelabai norėčiau tikėti, kad jų yra 50 procentų. Kažin kaip ta apklausa buvo atliekama? Neteko gilintis į jos metodiką.
Kad ir kaip būtų, tikrai yra kategorija žmonių, kurie gyveno geriau. Tai tie, kurie dabar gauna palyginti nedidelius atlyginimus, o anais laikais turėjo stabilias pajamas.
Pseudosocializmo laikais valstybė ėmėsi tvarkyti daugelį žmogaus buities sričių. Tačiau žmogus turi pats gyventi savo gyvenimą.
Pseudosocializmo požiūriu, daugelį funkcijų, tarp jų ir vaikų auklėjimą, turi perimti valstybė. Mes taip ir gyvenome. Buitis mums beveik nieko nekainavo: nei butas, nei vanduo, nei šiluma. Viskuo rūpinosi valstybė. O dabar žmogus turi rūpintis pats.
Išliko kategorija žmonių, kurie įsivaizduoja, kad taip, kaip gyvenome anksčiau, turėtume gyventi ir dabar, o valstybė turi viską už mus daryti. Žmogus neapdraudžia namo, namas sudega, o tada jis kreipiasi į valdžią prašydamas, kad Vyriausybė jam sumokėtų už sudegusį namą. Kodėl Vyriausybė turi mokėti už jo sudegusį namą, kurio jis neapdraudė?
Iki šiol liko įprotis galvoti, kad Vyriausybė turi mokėti už kieno nors sudegusį namą. Tas pat susiję su pasėlių, įvairių veiklos rūšių draudimu. Tai - anų laikų mąstysenos rudimentai.
- Atrodo, nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui bus užkirstas kelias dalyvauti pirmalaikiuose rinkimuose. Ar socialdemokratai kaip valdančioji, už esamą politinę padėtį atsakinga partija nebijo R. Paksą remiančios visuomenės dalies politinio "keršto"?
- Kaip partijos pirmininkas, kalbėdamas partijos vardu, nepretenduoju į atsakomybę už viską, kas vyksta mūsų valstybėje.
Prezidentą žmonės renka tiesiogiai. Jį renka ne partijos. Tačiau valdančioji partija, žinoma, atsako už daugelį valstybės reikalų. Kaip premjeras ir partijos pirmininkas, aš taip pat esu atsakingas.
Ta padėtis, kuri susiklostė Lietuvoje, kai prezidentui pareikšta apkalta, o jis pageidauja vėl dalyvauti prezidento rinkimuose, yra absoliučiai nepriimtina. Ir ne tik mums. Iš tikro esama ir mūsų atsakomybės - ne tik už valstybės vidaus gyvenimą, bet ir už jos įvaizdį.
Stojome į Europos Sąjungą. Kaip mes atrodome? Niekas nesupranta ir aš niekam negaliu atsakyti į šitą klausimą. Manęs klausia kolegos iš kitų valstybių, o atsakymo nėra. Turime prisiimti atsakomybę už tai ir daugelis žmonių turi tai suprasti.
- Ir kairiųjų, ir dešiniųjų partijų remiami kandidatai į prezidentus dabar skelbiasi kad vienysiantys visuomenę. Kaip, jūsų nuomone, jie galėtų ją vienyti?
- Lengva kalbėti, bet ne taip paprasta padaryti. Suvienyti visuomenę - abstraktūs žodžiai. Prezidentas gali suvienyti visuomenę tik savo elgesiu. Tokiu elgesiu, kurį matytų visi. Matytų, kad prezidentui visuomenėje visi yra lygūs.
Kiekvienas Lietuvos prezidentas privalo tai pasiekti. Negali būti jokių "prezidentinių" partijų, bičiulių būrio arba šimtaprocentinį pasitikėjimą turinčių draugų ir pažįstamų. Prezidentas turi būti visiškai objektyvus visų žmonių, grupių, organizacijų, partijų atžvilgiu. Tai yra vienijimo pagrindas.
Šiuo pagrindu, iškilus problemoms, prezidentas galėtų žmogui ar grupei ramia sąžine pasakyti: "Jūs nepaisote bendrų visuomenės ir valstybės interesų, turite keisti savo poziciją".
Neturi būti skirstymo į "gerus" ir "blogus". Po nepriklausomybės atkūrimo būta bandymų nustatinėti takoskyras tarp "gerų" ir "blogų". Esą vieni gali daryti bet ką, nesilaikyti įstatymų, o kiti - kad ir ką darytų, viskas "blogai". Tokių dalykų neturi būti.
- Ar per savo kadenciją, kaip prezidentas, pastebėjote neatitikimų tarp realių prezidento galių ir visuomenės lūkesčių, adresuojamų šiai institucijai?
- Žinoma. Daug kartų tai sakiau ir dabar galiu pakartoti. Mūsų Konstitucijoje yra tam tikras neatitikimas tarp tiesioginių prezidento rinkimų ir Konstitucijos 84 straipsnio nustatytų prezidento galių.
Lietuvos visuomenėje - matyt, nuo senų laikų - nusistovėjo įprotis galvoti, kad jei žmonės renka prezidentą, tai jis gali ir turi daryti viską, nors teisiniai mechanizmai neleidžia to padaryti. Teisiškai tai dažnai ne prezidento kompetencija, tai turi daryti kiti - vykdomoji valdžia, parlamentas, teisminės valdžios institucijos.
Aš visą laiką moraliai išgyvenau, kai žmonės man sakydavo: "Mes tave išrinkome, o pensijos nedidėja, kas nors vis prikiaulina, nesiskaito su žmogumi, o tu, prezidente, nepadarai tvarkos". Kaip prezidentas, aš neturėjau tų instrumentų, kuriais būčiau galėjęs naudotis valstybės vidaus gyvenime.
Manau, kad ši problema išlieka neišspręsta. R. Pakso istorijoje ji suvaidino vaidmenį, kai jis ėmėsi ne savo funkcijų ir bandė jas vykdyti neturėdamas atsakomybės ir įgaliojimų.
- Ar galima teigti, kad Prezidento institucijai visuomenės adresuojamus perdėtus lūkesčius skatina tiesioginiai prezidento rinkimai?
- Manau, kad žmonės tolydžio pripras prie Lietuvos Konstitucijos. Tačiau, be abejo, kiekviena Konstitucija kada nors yra koreguojama. Ateis laikas, kai Lietuvos Konstitucija galbūt bus peržiūrėta. Tačiau nematau būtinybės daryti šioje Konstitucijoje ypatingų pakeitimų.
Reikia aiškinti Konstituciją nuo mokyklos suolo. Reikia, kad žmonės suprastų, kas už ką atsako, iš kurių valdžios institucijų ir kokios atsakomybės galima reikalauti. Kai visi laikysis Konstitucijos ir įstatymų numatytos tvarkos, nebus konfliktų, panašių į tuos, kuriuos išgyvenome.
- Per 11 Konstitucijos galiojimo metų prezidento funkcijos daug kam netapo aiškesnės. Kita vertus, akivaizdu, kad Lietuvos politinį gyvenimą labiau lemia Seimas ir Vyriausybė nei prezidentas. Galbūt reikėtų atsisakyti tiesioginių prezidento rinkimų bei rinkti prezidentą Seime? O gal kaip tik vertėtų sustiprinti prezidento galias?
- Tai diskusija, kurios pabaigos nematyti. Kiekvienas politikas šiuo klausimu gali turėti savo nuomonę. Aš asmeniškai orientuočiausi į bendrą europinę tendenciją.
Nors ir teko būti prezidentu, mums, manyčiau, turėtų būti artimesnis europinis respublikos modelis, kaip Vokietijoje, Austrijoje arba Suomijoje.
Išgyvenę tiek laiko su mūsų Konstitucija ir įvertinę padėtį Europoje, manyčiau, turėtume priartėti prie europinio modelio, galbūt tokio, kai prezidentą renka Parlamentas.
Nesusipratimai, kokių Lietuvoje buvo iki šiol, gali priklausyti nuo prezidentu išrinkto asmens. Tačiau tam tikras konfliktas yra užprogramuotas. Ši problema, be abejo, persekioja kiekvieną prezidentą ir bus aktuali ateityje. Bus svarbus ir moralinis jos aspektas.
- Ačiū už pokalbį.
