2. Gyvenimas po mėnulio ženklu. Kam apsireiškė angelas Gabrielius?
Sigitas STASAITIS
Praėjusiame numeryje papasakojome, kaip neapsirikti renkantis viešbutį poilsiui užsienyje. Šįkart skaitykite, kaip turkai sumaniai traukia pinigus iš atvykėlių, kaip sutaupyti pinigų maistui bei kam apsireiškė angelas Gabrielius.
Gudri politika dėl gėrimų
Visuose pasaulio viešbučiuose kartu su nakvyne paprastai duodami ir pusryčiai. Turkijos, Egipto bei kitų šalių didžiuosiuose viešbučiuose turistams paprastai padovanojama dar ir vakarienė. Už papildomą maždaug 100-200 eurų mokestį dažnai galima nusipirkti paslaugą "viskas įskaičiuota". Ją pirkusiajam ant rankos užsegama speciali spalvota plastikinė apyrankė. Svečiui su apyranke visą parą atviros visų viešbučio barų ir restoranų durys, valgiai, gaivieji bei turkiški alkoholiniai gėrimai nemokamai duodami kiaurą dieną. Kiekvieno valia apsispręsti, ar verta primokėti kelis šimtus litų už pietus bei gėrimus, kuriuos gaus 7-12 dienų. Beveik visi turistai nutaria, jog paslauga "viskas įskaičiuota" patartina tik tiems, kurie nemėgsta ekskursijų, o visas atostogas pradrybso prie baseino ar privačiame viešbučio pliaže.
Aš pasaugos "viskas įskaičiuota" neperku dar ir dėl to, kad mano viešbutyje švediško stalo principu patiekiami pusryčiai ir vakarienė tokie gausūs, jog nebereikia nė pietų. Užteks pasakyti, jog per vakarienę restorane viešbučio svečių laukė 5 karšti patiekalai, per dvidešimt padėklų su užkandžiais ir daržovėmis, trys tortai bei keliolika pyragaičių, kremų, pudingo, žėlė ir vaisių lėkščių! Valgyk kiek tik tamstai lenda, o štai dėl gėrimų - atskira gudri kalba. Dar namie vartydamas turizmo agentūros katalogą pačioje jo pabaigoje neatkreipiau dėmesio į sakinį mažutėmis raidelėmis, jog viešbutyje vakarieniaujant gėrimų teks nusipirkti pačiam. Iš tikro, tarp milžiniško kiekio patiekalų - nė lašelio net vandens. Vos atsineši maistą, prie staliuko išdygęs padavėjas pasiūlo nusipirkti gėrimų.
Kainos, žinoma, pritaikytos Vakarų turistams. Puodelis arbatos - 2,60, buteliukas negazuoto vandens - 4,30, pusė litro alus - 7 litai, o alkoholinis kokteilis - 18 litų. Nepigu, tačiau jei per vakarienę gali apsieiti be prancūziško šampano (180 Lt), dėl alaus per vakarienę nebankrutuosi.
Mūsų gidai baugina negerti chloruoto vandentiekio vandens iš vandentiekio viešbutyje ar gatvėje. Musulmonų šalių miestų gatvėse įrengtos kolonėlės su čiaupeliu praeiviui atsigerti. Šalia būtinai grandinėle prirakintas puodelis. Paragavau. Vanduo šaltas ir skanus. Žodžiu, jei nesergate opalige ar gastritu, gerkite sau į sveikatą gatvėje, pilkitės į butelius. Drąsesni turistai taip geria net Egipte, nors ten kai kur vanduo bėga tiesiai iš Nilo, ir nieko. O, žiūrėk, kitas užkando vietiniame makdonalde ir jam paleido vidurius.
Kondicionierius - ne prabanga
Manęs laukė dar vienas nedidelis nepatogumas, apie kurį turizmo agentūros kataloge neužsimenama nė žodeliu. Nors "Blue Star" - keturių žvaigždučių viešbutis, kondicionierius kambariuose įsijungia tik keturis kartus per parą. Taip viešbutis sutaupo nemažai elektros, tačiau yra ir kitas gudresnis išskaičiavimas. Pavyzdžiui, pusę šešių vakaro ėmęs vėsinti kambarį kondicionierius aštuntą vakaro nutyla. Kambaryje akimirksniu tampa karšta, nori nenori išjungi televizorių ir pėdini laukan. O kieme prie baseino jau laukia paruoštas baras. Kainos? Atspėjote, europietiškos.
Jau pirmąją parą supratau, kad Turkijoje ar kitose pietų šalyse kondicionierius - ne prabanga. Pigiausiuose viešbučiuose, kainuojančiuose 800 litų, jo žinoma, visai nebūna. Na, be kondicionieriaus dar nė vienas nenumirė, tačiau subtropikuose tikrai nesmagu. Atsiguliau apsiklojęs vien paklode, o paryčiais išsijungus kondicionieriui iškart pabudau išpiltas prakaito, nors buvo dar tik gegužės vidurys. Kai tvanku, koks ten miegas. Juokinga, tačiau dauguma lietuvių į Turkiją vyksta būtent per karštymetį, kai net kondicionierius mažai padeda. Prieš aušrą snaudulį galutinai išbaido visame miestelyje ėmęs aidėti ištęstas muedzino dainavimas. Taip musulmoniškoje šalyje pranešama apie "namazą" - pirmąjį maldos laiką. Per parą muedzinas dainuoja dar keturis kartus. Ką gi, laikas keltis, nemokamai pusryčiauti bei traukti mečetės link išsiaiškinti vietinių islamo reikalų.
Tikėjimo ištakos - tos pačios
Baiminausi, kad prakalbinti musulmonus religinėmis temomis bus sunku. Netrukus įsitikinau, jog turkai - labai atviri žmonės. Didžiausia problema - kad jie prastai kalba angliškai ir vokiškai. Tačiau sutikęs mokantįjį užsienio kalbas klausk ko nori, nieko nenuslėps. Apie islamą daug pasakojo ir gidai, ir praeiviai Alanijos gatvėse, ir jų kunigai - imamai - mečetėse. Tik į mečetę neik apsimovęs šortų ar per pamaldas - nemandagu. Galiausiai vienoje parduotuvėje susipažinau su Polatu. Šalia prisėdęs ant kilimo, kartu papsėdamas pypkę kaljaną šios publikacijos autorius sužinojo apie islamą beveik viską. Polatas teigė kadaise studijavęs teologiją Jordanijoje, tačiau kažkodėl netapo imamu ar muftijum, o kodėl, atsakymo vengė.
- Kažkada gyveno Nojus, Abraomas, Mozė ir Jėzus. Tik jų stebuklai jau pasenę, - aiškino Polatas. - Galop kartą angelas Gabrielius apsireiškė Muhamedui...
Ne, nieko turkas nesumaišė - taip islamas traktuoja senovę. Ir pagal islamą Adomas už savo klaidas buvo išvytas iš amžinojo Rojaus sodo, tik ši religija nepripažįsta pirmapradės nuodėmės doktrinos. Musulmono galva, argi nuodėmė nevedusiam vyrui geisti netekėjusios moters? Tiek to, toliau nebediskutuosime, nes katalikai šios publikacijos autorių dar apkaltins erezijomis. Juolab kad tiek musulmonai, tiek krikščionys dėl finalo nesiginčija - ir krikščioniškasis Dievas, ir Alachas buvo vieningi - negalima Adomui turėti lytinių santykių su mergele Ieva, ir taškas. Be komentarų. Nepakluso Adomas dievų valiai, pasidavė geiduliams, tad pelnytai iškeliavo su žmona vargti į ašarų pakalnę. Vėliau gelbėdamas degraduojančią žmoniją apsireiškė angelas Gabrielius, tik, musulmonų tikėjimu, jis savo mintis perdavė ne mergelei ir ne Marijai, o jų pranašui Muhamedui, tuo metu ėjusiam 40-uosius metus. Negi gerasis angelas skraidė dviem etatais? Įkvėptas dieviškųjų minčių Muhamedas netrukus parašė Koraną - švenčiausiąją musulmonų knygą iš 114 skyrių.
Musulmonui pragaras laikinas
Paskutiniojo teismo dieną kiekvienas musulmonas tiki irgi gausiąs pagal nuopelnus - mums, katalikams, tai gerai žinoma doktrina. Katalikai su musulmonais šioje dogmoje nesutaria tik dėl vieno - kas, nepiktai ironizuojant, bus paskutiniojo teismo... pirmininkas. Pasak katalikų krikščioniškasis Dievas, o musulmonai šventai įsitikinę, jog tai būsiąs Alachas, kurio dešinėje sėdėsiąs ne Jėzus, o Muhamedas. Nesiginčysime, nes vis viena niekas iš mirtingųjų neturime įrodymų. Pagaliau koks skirtumas, koks Dievas mus teis - musulmonai su krikščionimis vieningai tiki, jog kiekvienam bus atseikėta pagal nuopelnus. Geriausieji iš geriausiųjų krikščionių pateks į Dangaus Rojų, o musulmonai - į savo septynerių durų Rojaus sodą. Abiejų tikybų nuodėmingųjų laukia pragaras, o musulmoniškasis toks pat baisus kaip ir mūsiškasis. Kirgizas gidas Bacha pasakojo, jog nedorasis musulmonas pragare ilgai čirškės ugnyje. Kai didelėse kančiose sudegs, nusidėjėliui bus duotas naujas kūnas, kuris iš naujo degs, ir t. t., ir t. t. Šiuo požiūriu krikščioniškojo pragaro kankinimo organizacija racionalesnė, mūsiškas nusidėjėlis kankinsis taupiau, amžinai kęsdamas to paties kūno kančias, o musulmonų pragaro velniams reikės milžiniško sandėlio naujų kūnų nusidėjėliams. Tačiau Alachas gailestingas - kiekvienas nusidėjėlis musulmonas pragare turi teisę į dieviškąją malonę, jei tik jos prašysiąs nuoširdžiose atgailos maldose. O koks kvailys, patekęs į pragaro ugnį, neatgailaus? Et, geriau nebetęsiu ir šių savo išvedžiojimų, kad islamo fundamentalistai ir man, kaip ir "Šėtoniškųjų eilių" kūrėjui Salmanui Rušdžiui, nepaskelbtų mirties bausmės.
"Allach afedicidir, Allach affetmeyi sever" - skelbia Koranas, kas, išvertus iš arabų kalbos reikštų "Alachas didis, Alachas gailestingas". Pakankamai prisikankinęs pragaro ugnyje nusidėjėlis musulmonas anksčiau ar vėliau būtinai gaus dieviškąją malonę ir "bilietą" į Rojaus sodą. Kirgizas Bacha sako iš imamo girdėjęs, jog atvykėliai iš pragaro kaktoje turėsią po specialų ženklą - na, lyg spaudą apie teistumą.
