Orgijų aidas - visam gyvenimui
Irena ZUBRICKIENĖ
- Kaltinu ir savo vyrą, bet labiausiai dėl to, ką šiandien išgyvenu, kaltinu ją! Dar ir dar kartą kartoju - ją! - droviai, bet tvirtai pratarė kūdikį ant rankų sūpuodama jaunutė Kristina, beveik prieš penkis mėnesius tapusi našle po to, kai "ja" vadinama mergina policijai pranešė buvusi išžaginta Kristinos vyro ir dar šešių jo bendrų. - Nusikaltimo niekas neįrodė, jokio teismo už išžaginimą nebus, o Ruslano, deja, jau neprikelsime...
Orgijų liudininkė - sulūžusi lova
Pastaruoju metu kaime netoli Kalvarijos (Marijampolės apskr.) gyvenusių Kristinos (22 m.) ir Ruslano (25 m.) šeimyninis gyvenimas šukėmis pavirto tuoj po Naujųjų metų.
Ankstyvą sausio 10-osios rytą į Kalvarijos policijos komisariato duris pasibeldė 23 metų kalvarijietė Roma (tikras vardas redakcijai žinomas). Mergina ant nuogo kūno buvo užsimetusi tik striukę ir basomis kojomis įsispyrusi į batus. Kol budintis pareigūnas atrakino duris, Roma paskubomis užsitraukė iki tol rankoje laikytas kelnes ir apsivilko palaidinę. Neblaivi mergina pranešė viename Kalvarijos bute per naktį patyrusi septynių pažįstamų vaikinų lytinę prievartą.
Netrukus iš kelių pastogių buvo surankioti šeši Romos nurodyti 14-25 metų asmenys (beveik visi - anksčiau teisti), kai kurie jau spėję paryčiais palikti naktinėmis orgijomis kvėpavusią pastogę. Vienas įtariamasis, karinę tarnybą atliekantis jaunuolis (19 m.), buvo surastas vėliau, nes jau buvo išvykęs į tarnybos vietą. Įkalčius pradėję rinkti pareigūnai bute, kur vyko orgijos, rado didžiulę netvarką, stebėjosi nešvara, matė suklypusią lovą ir prie pat jos, ant grindų, sujauktą guolį. Paaiškėjo, kad tas guolis atsirado sulūžus lovai, kai pirmasis kompanijos dalyvis pradėjo mylėtis su toje pačioje draugijoje buvusia Roma. Tapo aišku ir tai, kad septyni pažįstami vyrai tą naktį šventė vieno jų sugrįžtuves iš kolonijos. Bet švęsta nebuvo stipriai, nes rytą iš visų linksmybėse dalyvavusiųjų girčiausia buvo pati Roma - jos kraujyje rasta šiek tiek daugiau nei viena promilė alkoholio (keturi įtariamieji buvo visiškai blaivūs, o dviem alkotesteris parodė tik iki pusės promilės).
Šiurpi linksmybių atomazga
Dieną, kai buvo apklausinėjami orgijų dalyviai, policijos komisariate sukinėjosi ir kai kurių įtariamųjų artimieji. Tarp jų buvo ir Kristina, kurią domino tik rytą į namus parsiradusio vyro Ruslano "indėlis" į spėjamą grupinį nusikaltimą. Jaunutei, tuomet kūdikio besilaukusiai moteriai rūpėjo, kur vyras, išvakarėse su draugu išvykęs pasiimti pinigų už atliktus viešuosius darbus, praleido naktį ir kur padėjo didesnę pusę (bene 140 litų) gautų pinigų. Įtariamuosius atlydėjusios jų mamos ir seserys matė, kaip jų artimuosius "į kampą įspraudusi" Roma, policijoje rašydama paaiškinimą, užsnausdavo tiesiog ant stalo ir kelis kartus buvo žadinama pareigūnų. Ji, rodės, ilgai svarstė, ar visus naktinės kompanijos veikėjus apkaltinti vienodai, tačiau niekaip negalėjo prisiminti, kuris vaikinas pirmas ją nurengė, tuo tarsi atverdamas kelią kitiems.
Po ilgai trukusių apklausų visi naktinių orgijų dalyviai buvo išleisti į namus. Nors visi jie neigė prievarta lytiškai santykiavę su Roma, policijos pareigūnai neslėpė, kad pirminė surinkta medžiaga keliaus į Marijampolės prokuratūrą, kur greičiausiai bus iškelta baudžiamoji byla dėl grupinio išžaginimo.
- Tą vakarą namuose Ruslanas nebuvo nusiteikęs daug kalbėti, tačiau mane tikino, kad viskas buvo ne taip, kaip policijoje pasakojo Roma, ir vis kartojo, kad žagintoju jis niekada nebuvo ir niekada nebus, - lemtingas sausio akimirkas prisimena Kristina. - Aš pykau, jaučiausi išduota, pažeminta, bet vyras manęs atsiprašinėjo, tvirtino, kad daugiau niekada nieko panašaus nebus, prašė saugoti save ir gimsiantį kūdikį, ir aš jam atleidau. Jokių barnių ir priekaištų daugiau nebuvo - atrodė, kad reikia tik laiko viską užmiršti. Bet kitos dienos popietę, kol aš snūduriavau, Ruslanas parašė man labai graudų atsisveikinimo laišką, įdėjo jį į mano kailinukų kišenę ir, pasakęs, kad kapos malkas, nuėjęs į ūkinį pastatą pasikorė.
Laukti teismo dienos Ruslanui turbūt buvo nepakeliama našta. Beje, "zonos" kasdienybės jau ragavęs vyras buvo sau prisiekęs geriau mirti nei kada nors gyvenime grįžti už grotų (taip jis parašė atsisveikindamas).
Byla teismo nepasiekė
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla dėl Romos išžaginimo. Išsamų, kelis mėnesius trukusį tyrimą atlikę pareigūnai, matydami, kad pagal surinktus duomenis būtų neteisinga teisme kaltinti vaikinus, nes jų auka save laikanti mergina tą naktį smurto ir prievartos vis dėlto nepatyrė, ilgai svarstė, kaip pasielgti būtų teisingiausia. Romos nenaudai bylojo faktas, kad ji, savo noru su drauge Agne atėjusi į svetimą butą švęsti, prieš vidurnaktį draugei išėjus, viena pasiliko su septyniais vaikinais, atvirai nusiteikusiais linksmybėms ir neslepiančiais savo norų. Vienas vaikinų tiesiai siūlė mylėtis ir Agnei, bet ši, pašiepusi "nejaukią aplinką", atsisakė ir išėjo į namus. Agnė kalbino kartu eiti ir Romą, tačiau šioji nesutiko. Vėliau merginai buvo dar viena proga išeiti, nes vienu momentu kažko įpykęs buto šeimininkas visus savo svečius vijo iš namų, tačiau vyrukas greit nurimo, o draugai (ir Roma) liko.
- Tyrimui įsibėgėjus nukentėjusioji pradėjo rikiuoti, kuris kaltas, o kuris ne, nors iš pradžių buvo vienodai apkaltinusi visus, - Romos pozicija stebėjosi įvykį tyrę pareigūnai. - Sakė, kad su vienu mylėjosi savo noru, bet vėliau apkaltino, nes supyko, kad jis jos neatgynė nuo kitų. Kitam irgi tvirtino galinti dovanoti, nes jis jai patikęs. Trečiam tvirtino atleidžianti, nes jis pats mylėtis tą naktį nenorėjęs - tik buvęs priverstas draugų. Ketvirtam mergina irgi pretenzijų nebeturi, nes esą supranta ką tik iš kalėjimo sugrįžusį, "užsibadavusį". Labiausiai mergina pyko ant nepilnamečių vaikinų - esą šešiolikmetis buvęs labai įžūlus ir grubus, o penkiolikmečiam berniukui apskritai "niekas neišėjo", nes "jam tai buvo pirmas kartas". Tarsi verčiami vaikinų kaltę "svarstyti" ant tokių merginos pasiūlytų "svarstyklių", supratome, kad teisme nebeturėsime už ką kaltinti tų nelaimėlių. Be to, Roma net neslėpė, kad po orgijų nakties būtų visai nėjusi į policiją, jeigu rytą vaikinai su ja būtų draugiškai pakalbėję ir esą "kokiu nors būdu atsilyginę". Paaiškėjo ir tai, kad ši mergina anksčiau jau buvo lytiškai santykiavusi su keliais tos pačios kompanijos vaikinais. Mūsų kaltinimai tapo panašūs į muilo burbulą.
Ant Romos pasiūlytų "svarstyklių" neužkibę pareigūnai, gavę dar ir aukos neguodžiančias teismo medicinos eksperto išvadas, baudžiamąją bylą nutraukė dar iki teismo, taigi kaltinti vaikinai liko nekalti.
Apkaltino iš keršto?
Dabar ieškodama savo anksti sudužusio šeimyninio gyvenimo kaltininkų Kristina pirmiausia kaltina "ją" - vaikinus išžaginimu apkaltinusios merginos vardo įskaudinta našlė net ištarti nenori.
- Dar iki mūsų vedybų aš žinojau, kad ji Ruslano gyvenime užima kažkokią vietą, nes mano vyro ieškodavo, jį viliodavo, - atviravo Kristina. - Dėl to buvau nuėjusi pas jos tėvus, bet šie pasakė, kad suaugusios dukters užrakinti negali. Vyro sesuo man sakė, kad Ruslanui ta mergina buvo reikalinga tik kaip draugė išgerti. Manau, kad ją nuliūdino mano ir Ruslano vedybos, todėl visą košę ji užvirė iš keršto. Kita vertus, juk mudu kartu gyvenome jau porą metų - galėjo ir nurimti. Susitikusi ją ir šiandien negalėčiau ramiai prasilenkti. Man keista, kodėl dabar, kai išžaginimo versija atmesta, tos merginos neteisia už melagingus parodymus. Kiek žinau, ji nėra rimta, vis ieško atsitiktinių pažinčių ir vienadienių linksmybių - greičiausiai dar ne vieną užkibusį vyrą apšmeiš, gal net pasodins.
Gyvena tik dėl sūnelio
Praėjus dviem mėnesiams po vyro laidotuvių, Kristina pagimdė sūnelį. Nors vaikelis į pasaulį atėjo dviem savaitėmis per anksti, medikai džiaugėsi, kad nėščios motinos patirti išgyvenimai gimdymui nepakenkė. Kai dar buvo gyvas Ruslanas, abu buvo nutarę gimusį sūnų, kurio labai laukė, pavadinti tėčio vardu - Ruslanu. Vėliau artimieji Kristinai patarė saugotis prietarų ir mirusio žmogaus vardu vaiko neregistruoti. Šitaip jaunos našlės gyvenime atsirado smulkutis Edvinukas, kuriam dabar jau daugiau nei du mėnesiai.
- Man jis labai panašus į Ruslaną, todėl nėra minutės, kad vyro veidas išnyktų iš akių, - graudinosi Kristina. - Skauda ir dėl Ruslano, kad jis neišvydo taip laukto sūnelio, ir dėl Edvino, kad augs be tėvo, jo net nematęs. Mūsų šeimos gyvenimas jau sudaužytas. Iš laimingos praeities liko tik Ruslano atsisveikinimo laiškas su jo išpažintim ir priesakais man: "Man baugu dėl to, ką palieku laisvėje. Labai norėjau jausti, kad esu tėvas, bet gyvenimas nedavė man tos progos. Atleisk man ir žiūrėk, kad tik vaikutis augtų sveikas. Kai užaugs, pasakyk, kas jo tėvas". Maloniai prisimenu šiuos Ruslano žodžius, bet vis su ašaromis. Kartu ir pykstu ant jo už tai, kad taip baisiai nuskriaudė save ir mus, kad pasirinko mirtį. Su jo ta naktine išvyka tikrai būčiau pajėgusi susitaikyti.
Dabar Kristinos gyvenimas, kaip ji pati sako, - tik dėl sūnelio. Kol kas berniukas auga ramus ir sveikas. Kristinai nelengva jį auginti, nes šalia nėra žmogaus, kuris galėtų ką patarti - motina mirusi, o vyresnės seserys gyvena atskirai. Jaunutė mama sūnelį prižiūri nepaleisdama iš rankų knygos apie vaiko auginimą.
Žiaurus ir skubotas Ruslano pasirinkimas apkartino Kristinos gyvenimą. Gyvendama tolokai nuo Kalvarijos, kur palaidotas Ruslanas, pajamų ir transporto neturinti Kristina negali dažniau aplankyti jo kapo - vienintelės likusios vietos, kurioje, kaip pati sako, dabar ji jaučiasi ramiausiai ir saugiausiai.
