Paleisk mane laisvėn!
Vyručiai, atminkite: niekada nesileiskite į pokalbį su nepažįstamomis moterimis gatvėje, paplūdimyje, traukinyje, rūsyje ar ant stogo.
Moterų išradingumas ir išdidumas neturi ribų. Jos, siekdamos savo tikslo, gali griebtis bet kokių, net ir pačių negarbingiausių, būdų! Pavyzdžiui, gali jus, naivius, įsivilioti į savo butą neva "pagerti arbatėlės" ar tam, kad parodytų savo ypač retų šildyklių kolekciją. Ir vos tik jūs peržengsite jų namų slenkstį, jos tuoj pat užrakins duris slaptomis spynomis, įves į kambarį su užtrauktomis sunkiomis užuolaidomis, užgesins šviesą, pagirdys jus degtine ir galiausiai pergalingai sušuks:
- Dabar tu mano! Papuolei, balandėli! Taisyk lygintuvą! Skalbk skalbinius! Plauk indus!
Ir kai jūs, rydamas karčias apmaudo ašaras, pataisysite lygintuvą, išskalbsite ir išstandinsite skalbinius, paruošite pietus, nuvalysite dulkes, perklijuosite tapetus, papasakosite visų serialų turinius, galėsite kreiptis į ją maldaudamas:
- O moterie! - pasakysite jūs, žemai nuleidęs galvą. - Aš viską padariau, paleisk mane laisvėn.
Ji nusikvatos kaip furija, pradės tau špygas rodyti vis šaukdama:
- Išplovei indus, dabar valysi batus! - ir, džiaugdamasi savo kvaila išmone, kris ant sofos ir isteriškai kvatosis spardydamasi ir mostaguodama rankomis.
Ir suprasi tu, o žmogau iš išdidžios laisvų vyrų genties, kad įkliuvai. Suprasi, kad baigėsi tavo šlovingos ir nerūpestingos linksmybės, kad prasidėjo priespauda ir vergystė. Ta, kuri įsiviliojo tave "atsigerti arbatėlės", sėsis į sostą ir - vargas tau! Širdgėla ir sielvartas sulenks tavo nugarą,, liūdesys slėgs pečius! Praeis nedaug laiko, ir tavo akys taps nebe tokios aiškiai matančios, ir iškris dantys, ir daug dar visko nutiks tau...
Taip, vyručiai, saugokitės atsitiktinių ryšių!
V. Venclovienė
