Iki Napoleono kodekso įvedimo gyvūnai buvo laikomi atsakingais už savo nusikaltimus. Žmonių teismas jų atžvilgiu buvo labai griežtas...
1386 metais Normandijoje (Prancūzija) teisme atsidūrė kiaulė. Ji buvo kaltinama subjaurojusi mergaitei veidą - jai įkando. Vargšas gyvulys, nors jį ir gynė advokatas, buvo žiauriai nubaustas: jam nupjautas šnipas, o pats pakabintas už kojų, kol gaus galą.
1394 metais Lamanše (Prancūzija) buvo pakartas paršas, nes išdrįso suėsti šventąją ostiją.
1596 metais Marselyje (Prancūzija) už akių nuteisė būrį delfinų, vietinių žvejų teigimu, per daug priartėjusių prie kranto. Teismo metu teisėjai delfinams iškilmingai įsakė pasitraukti nuo kranto. Nežinia, ar buvo šio sprendimo laikomasi...
1650 metais anglų teisėjai mirties bausme nuteisė katiną, drįsusį sugauti ir papjauti pelę sekmadienį, būtiną poilsio dieną.
Nuteista už žmogžudystę
Amerikoje mirė Diana Vilp - jai mirtinai perkando gerklę kaimynų šuo. Ši žiauri mirtis taip sujaudino Ameriką, kad šuns žudiko šeimininkė buvo apkaltinta žmogžudyste... Los Andželo prisiekusiųjų teismas paskelbė Marjorę Knoler kalta, nes ji nesuvaldė savo šuns ir tas užpuolė kaimynę. Moteriai gresia kalėjimas nuo penkiolikos metų iki gyvos galvos. Galutinis sprendimas bus paskelbtas gegužės viduryje. Tai antras kartas JAV, kai šuns žudiko šeimininkas teisiamas už žmogžudystę.
Kalė nuteista mirti
Kuo nusikalto kalė Kaja? Niekuo. Argi ji kalta, kad jos šeimininkas - smulkus vagišius? Ne... Ir vis dėlto ji nubausta ir turi mirti per dvidešimt keturias valandas... * Sarburo priemiestyje Kaja turi puikią reputaciją. Pusantrų metų amžiaus rotveilerių veislės kalaitė per pasivaikščiojimus bėga pirma savo šeimininko. Vos tas ištaria žodį, ji atsiduria prie šio kojų. Kvartalo vaikai ir prekybininkai vertina ją už švelnumą ir protą, tad praeidami dažnai pagiria ir paglosto.
Kovo 18-ąją Filipas Velšas vaikštinėja kaip visada, tik staiga susitinka policijos budėtoją. Tarp devyniolikmečio vaikino ir policijos nėra didelės meilės, nes jis jau pasižymėjęs smulkiomis vagystėmis. Tai, kad jis našlaitis nuo gimimo ir augo blaškomas iš vienos vietos į kitą, to nepateisina. Taigi Filipą apima nepaaiškinama baimė ir jis duoda valią kojoms. Kaja pasileidžia paskui jį tarytum šešėlis, nes tai jai tiesiog pramoga. Grįžęs į komisariatą policininkas surašo Filipui protokolą už šuns vedžiojimą be pavadėlio. Po dviejų dienų tvarkos sergėtojai prisistato pas jaunuolį ir pareikalauja šunį atiduoti. Jie paaiškina, kad toks prefekto pavaduotojo įsakymas ir per dvi paras Kaja bus sunaikinta. Kodėl? Kam ir ką blogo ji padarė? Niekada nieko neužpuolė, neįkando, netgi ant nieko nesulojo! Tai švelnumo įsikūnijimas. Nors jaunuolis ne angelas, išaugino švelnų ir paklusnų gyvuliuką. Pats būdamas našlaitis, prie jo labai prisirišo. Kaip sutikti su tokiu žiauriu sprendimu, kai kalaitei Kajai niekas nieko neprikiša?
Taigi policija išsiveda Kają. Prieš eutanaziją ją nuveža į veterinarijos kliniką ištirti. Susijaudinęs jaunuolis kreipiasi pagalbos į socialinę darbuotoją, padedančią jam ieškotis darbo. Pamačiusi jo neviltį, moteris suranda advokatę Nadią Veiler-Straser ir prašo sulaikyti administracinio teismo ranką. Atostogavusi advokatė supranta situacijos skubotumą ir poreikį imtis neatidėliotinų priemonių. Susipažinusi su byla, ji nustemba arešto pagrįstumu. Prefekto pavaduotojas pasinaudojo legalia arešto išimtimi: skubi gyvūno eutanazija pateisinama tada, kai gyvūnas kelia rimtą, "neišvengiamą" pavojų. Apie kokį pavojų kalbama Kajos atžvilgiu, jeigu jos gyvybei teduotos dvi dienos? Advokatė nusprendžia ne tik ginti Filipą, kuriam jo kalės eutanazija būtų rimta žala ir dvasinė nuoskauda, bet ir tapti Kajos advokate. Šuns advokate?
To nėra buvę nuo viduramžių epochos, turėjusios tamsią ir liūdną reputaciją. Tačiau anais laikais gyvūnai turėjo teises ir advokatai galėjo juos ginti. Žinomi garsūs žiurkių, kiaulių, asilų teismai, kuriuose juos gynė žymiausi to meto advokatai. Kodėl dabar, kai manome esantys daug civilizuotesni, gyvūnai nebegali būti ginami?
Pasikliaudama savo įsitikinimu, N. Veiler-Straser kreipiasi į Strasbūro administracinį teismą ir prašo skubiai įsikišti. Tam būtina pavardė ir adresas, o Kaja kaip tik yra užregistruota Sareburo merijoje, turi vardą ir namus. Taigi niekas netrukdo administraciniam teismui ją ginti. Advokatės tikslas - gauti egzekucijos vykdymo atidėjimą iki šio teismo. Taigi leisti apsiraminti aplinkinių aistroms, o pačiai pasiruošti "geležinei" gynybai.
Kovo 21-ąją advokatė pareiškia turinti viltį, nes teismas sutinka ištirti jos skundą. Be to, plaukte plaukia liudytojai, tvirtinantys, kad ši kalė švelni ir absoliučiai nepavojinga. Netgi veterinaras, kurio žinioje ji yra, giria ją kaip puikiai išauklėtą ir visiškai neagresyvią. Deja, lemtingąją kovo 23-iąją optimizmas dingsta, nes teisėjas advokatei pareiškia, kad jos prašymas nepriimtinas! Nepriimtinas, nes mūsų laikais į gyvūną žiūrima kaip į turtą, nuosavybę, kaip į daiktą, kuris negali naudotis laisvėmis. Tai reiškia, kad jis neturi teisės savęs ginti tarpininkaujant advokatui. Tai buvo galima viduramžiais, tačiau Prancūzijos revoliucija visa tai pakeitė savo nuožiūra. Tikrai, ar kas nors kada matė, kad daiktas turėtų advokatą?
Toks atsakymas sustiprino mirties grėsmę kalaitei Kajai. Advokatė sako, kad visi regiono veterinarai pareiškė atsisakysią suleisti mirtiną dozę kalei net griežto įsakymo atveju. Žinia apie šią istoriją žaibo greičiu pasklido po šalį. Jos griebėsi radijas, vietinė ir šalies televizija. Spauda taip pat neatsiliko. Tas, kuris norės numarinti Kają, turės pergudrauti anonimus, kurie dieną ir naktį saugo pastatą su Kaja. Pati Gyvūnų apsaugos draugija pareiškė norą įsiteisinti kalaitę. Advokatė sakė kiekvieną dieną girdinti pageidavimus dėl Kajos įsigijimo. Skambinę net iš Šveicarijos Rotveilerio kaimo, iš kur ši šunų veislė kilusi. Kaip ten bebūtų, Filipo širdis tiesiog plyšta iš skausmo, nes be Kajos jis daugiau nieko neturi. Taip, jis bus nubaustas, kad vedžiojo šunį be pavadžio. Tačiau argi šuo dėl to turi būti nugalabytas? Visi šaukia, kad ne. Net rašytojas Bernardas Klavelis reikalauja bent kiek žmoniškumo šiam nekaltam gyvūnui.
Prefektūra galiausiai nusileido ir įsakė Gyvūnų apsaugos skyriui stebėti, ar Kaja tikrai nekelia realaus pavojaus. Kai stebėjimui skirtas laikas praeis, kam nors bus leista ją auginti toliau. Ji išgelbėta!
