Dėl ko žuvo lakūnai
"Akistatos" 26-ajame numeryje išspausdintas Sigito Stasaičio straipsnis "Nežmoniškas požiūris į karo lakūnus" sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Šiandien spausdiname porą atsiliepimų, bet prie minėtos temos dar sugrįšime. Primename, kad straipsnyje buvo nagrinėjamos sraigtasparnio katastrofos, per kurią žuvo du lakūnai, priežastys.
Tvirtos pulkininkų galvos
Nuoširdžiai dėkoju jums už S. Stasaičio straipsnį apie karo lakūnų žūtį. Pats buvau lakūnas, išbuvau per 1 000 valandų ore ir esu aktyvus jūrinės jachtos savininkas bei kapitonas, todėl neblogai išmanau abi stichijas. Tik po brolio žūties galutinai įsitikinau, kokia nenusakoma netvarka yra Lietuvos KOP, kokia buka ir neatsakinga yra KOP viršūnė, siunčianti jaunus žmones į tikrą mirtį ir po to ciniškai prisdengianti "žmogiškuoju faktoriumi". Tikrasis "žmogiškasis faktorius" yra KOP, o gal ir KAM vadovybė. Tarybiniais laikais pirmiausia būtų lėkusios pulkininkų galvos, o dabar viską nurašys jau nebegalintiesiems savęs apginti. Gelbėjimo darbai jūroje reikalauja ypatingo įgulos pasiruošimo, ekipiruotės ir specialios technikos. Nieko šiuo atveju nebuvo. Lakūnai buvo pasmerkti myriop tą dieną, kai kažkuris iš aukštų vadų, apimtas didybės manijos, pasirašė įsakymą gelbėjimo darbams siųsti KOP žmones ir netinkamą techniką.
Dar kartą jums dėkoju artimųjų vardu už pilietiškumą ir tikiuosi, kad jums užteks drąsos šią temą išvystyti ir sustabdyti nelaimės laikrodį, tiksintį kitam. Aš per daug gerai pažįstu lakūnus ir gelbėtojus ir noriu, kad jų ir jų šeimų neištiktų tokia tragedija, kokia nutiko mums.
Žuvusio viršilos Edmanto Vizbaro šeimos vardu brolis Valdemaras Vizbaras.
