Andų monstras
Pedro Alonzo Lopezas atsakingas už daugiau nei 350 vaikų nužudymą buvo paleistas 1998, nežiūrint į tai, kad jis pasižadėjo vėl žudyti.
Lopezo vaikystė
Pedro Alonzo Lopezas gimė 1949 metais Tolmia mieste, Kolumbijoje. Tuo metu šalyje vyko politiniai neramumai ir nusikaltimai buvo nevaldomi. Jo motina buvo prostitutė ir pagimdė trylika vaikų. Pedro Alonzo Lopezas buvo septintas vaikas jų šeimoje. Kai Lopezui buvo 8 metai, jo motina pagavo jį beliečiant vienos iš seserų krūtį ir išvarė jį iš namų visam laikui.
Pasitikėk manim, nepasitikėk manim
Lopezas pradėjo elgetauti žiauriose Kolumbijos gatvėse. Greitai jis susipažino su vyru, kuris išgirdęs berniuko istoriją, pasiūlė jam maisto ir apsistoti jo namuose. Nusivylęs ir alkanas Pedro Alonzo Lopezas sutiko su vyriškio pasiūlymu, bet vietoje šiltų namų, jis buvo nuvestas į apleistą namą, kuriame jis buvo žiauriai kankinamas ir prievartaujamas, o vėliau vėl paleistas į gatvę. Per išpuolį Lopezas piktai prisiekė, kad jis taip pat pasielgs su tiek mažų mergaičių kiek tik pajėgs.
Antras šansas
Po išprievartavimo Pedro Alonzo Lopezas pasidarė labai įtarus ir baikštus. Visą dieną jis slėpdavosi, o naktimis ieškodavo maisto. Metų bėgije, jis persikėlė į Bogotos miestą. Sostinėje jo, lieso berniuko, beprašančio visų maisto, pagailo amerikiečių porelei. Jie parsivedė jį į namus ir užrašė į našlaičių mokyklą. Tačiau kai jam buvo 12 metų prie jo ėmė kibti mokytojas. Po to įvykio jis pavogė pinigus ir grįžo atgal į gatvę.
Kalėjimo gyvenimas
Kadangi Lopezas buvo neišsimokslinęs, jis pradėjo vagiliauti. Pradžioje tai buvo smulkios vagystes iš praeivių, o vėliau jis ėmė vogti automobilius, kuriuos parduodavo metalo supirkėjams. Kai jis buvo 18 metų jį areštavo policija už automoblio vagystę. Tada jis sėdo į kalėjimą. Po kelių dienų jį išprievartavo keturi kaliniai. Pyktis ir įnyršis patirtas vaikystėje vėl augo. Jis dar kartą prisiekė sau, kad daugiau niekada gyvenime jo niekas neprievartaus ir nesmurtaus prieš jį.
Kerštas, įnyršis ir neapykanta
Kerštaudamas Lopezas nužudė tris iš keturių savo prievartautojų. Valdžia jam pridėjo tik du metus kalėjimo, remdamiesi tuo kad jis gynėsi. Laikomas karcerija jis turėjo pakankamai laiko peržvelgti savo gyvenimą ir išsiauginti dar didesnę neapykantą savo motinai ir kitoms moterims. Savo seksualinius poreikius jis patenkindavo vartydamas pornografinius žurnalus. Pornografiniai žurnalai ir jo prostitutė motina jam sudarė labai bloga nuomone apie moteris.
Monstras paleistas
1978 metais Pedro Alonzo Lopezas buvo paleistas į laisvę. Jis persikėlė į Peru ir ten pradėjo grobti bei prievartauti mažas peruietes. Viena indėnų grupuotė jį pagavo, kankino, iki kaklo įkasė į smėlį, bet vėliau paleido ir deportavo į Ekvadorą. Buvimas netoli mirties jo nė kiek nepaveikė, jis ir toliau žudė jaunas mergaites. Valdžia pastebėjo, kad dingsta vis daugiau mergaičių, bet jie manė, jog tai vaikų grobikų darbas, kurie jas pagrobę parduoda sekso vergijon.
Rasti vaikų kūnai
1980 metų balandį potvynis išnešė 4 nužudytų mergaičių kūnus. Tuomet Ekvadoro valdžia suprato, kad tai serijinio žudiko darbas. Netrukus po potvynio Lopezas buvo sugautas bandydamas pagrobti mažą mergaitę. Policijai nepavyko priversti Lopezo bendradarbiauti, tad į pagalbą pasitelkė kunigą. Jis buvo aprengtas kaip kalinys ir pasodintas į vieną kalėjimo kamerą kartu su Lopezu. Policija tikėjosi, kad Pedro Alonzas Lopezas viską pasipasakos savo kameros draugui. Planas pavyko. Lopezas netrukus pasipasakojo savo brutalius nusikaltimus.
Atskleisti nusikaltimai
Policijos apkaltintas nusikaltimais, kuriuos papasakojo savo kameros draugui, jis palūžo ir papasakojo viską. Lopezas labai aiškiai atsiminė visus nusikaltimus ir jų detales. Jis prisipažino, kad Ekvadore jis nužudė bent 110 mergaičių, virš 100 - Kolumbijoje, ir dar 100 – Peru. Lopezas pasakojo, kad jis eidavo gatve ir ieškodavo kuo nekalčiau atrodančių mergaičių, kurias nusiviliodavo prižadėjęs daug dovanų.
„Jos niekada nerėkdavo. Jos nieko nesitikėdavo... Jos buvo nekaltos“
Pedro Alonzo Lopezas mergaites dažniausiai atsivesdavo jau prie paruoštų kapų, dažnai jau pripildytų kitų mergaičių kūnais. Jis nuramindavo mergaites gražiais žodžiais, o tekant saulei Lopezas jas išprievartaudavo ir pasmaugdavo, patenkindamas savo nesveikus seksualinius poreikius. Jis jausdavo didžiulį pasitenkinimą matydamas savo aukos akis mirštančias, todėl jis niekada nežudydavo naktį, kadangi tamsoje negalėdavo matyti aukų akių.
Arbatos vakarėliai ir žaidimai
Lopezas dar papasakojo, kad su mirusiais vaikais darydavo arbatos vakarėlius ir žaisdavo liguistus žaidimus. Jis iškeldavo savo aukas iš karsto ir šnekėdavosi su jomis, įsitikinęs, kad mirusioms mergaitėms labai patinka jo kompanija. Bet kadangi jo negyvi „žaisliukai“ jam nieko neatsakydavo, jis eidavo ieškoti kitų aukų.
Sunku patikėti
Plocijai buvo sunku patikėti tokiu jo prisipažinimu, todėl Lopezas sutiko juos nuvesti prie mergaičių kapų. Radus 53 kūnus, policija juo patikėjo. Žmonės jį praminė Andų monstru.
Už savo nusikaltimus – prievartavimą, žudymą ir suluošinimą, Lopezas buvo pasodintas iki gyvos galvos.
„Aš džiaugsiuos vėl žudydamas – tai mano misija“
Pedro Alonzas Lopezas niekada nesigailėjo dėl savo nusikaltimų. Duodamas interviu žurnalistui Roniui Leitneriui jis pasakojo, kad jei kadanors jis ištrūktų iš kalėjimo, būtų labai laimingas vėl galėdamas žudyti mažas mergaites.
Niekas net negalėjo pagalvoti, kad Lopezas kadanors vėl džiaugsis laisve. Jei ir būtų išleistas iš Ekvadoro kalėjimo, jis dar turėtų stoti prieš teismą Kolumbijoje ir Peru. Bet po 20 metų kalėjimo, 1998 metų vasarą, naktį, Lopezas buvo nuvežtas prie Kolumbijos sienos ir paleistas. Nei Kolumbija, nei Peru neturėjo pakankamai pinigų, kad pamišelį teistų.
Andų monstras laisvas
Kas nutiko Andų monstrui niekas nežino. Tačiau tikimąsi, kad kažkas jį užmušė ir kad jis negalėjo grįžti prie savo senų darbelių.
1
